Tiki horoskopais? Ne. Ar juos skaitai? Taip.

   Manau, kiekvienas girdėjo ar pats uždavė klausimą: Ar tiki horoskopais? Manau, dažnas atsakys, kad netiki, tačiau paklausus ar juos skaito, atsakys teigiamai. Tad man įdomu, kodėl žmonės kurie teigia jog netiki horoskopais, vis tiek juos skaito? (pabandykite paklausinėti bičiulių ar jie tiki, o jei ne tai ar skaito, ir netruksite pastebėti, kad dažnas netiki bet juos skaito). Žmogus savo galvoje gali turėti dvi kardinaliai priešingas mintis, kurios kol nėra sugretintos puikiai dera jo tikėjimo sistemoje. Todėl jis gali nepastebėti, jog netikėdamas horoskopais, juos vis tiek skaito, taip nesąmoningai išreikšdamas, gal nedidelį, bet vis tiek tikėjimą jais. Tokių kognityvinio disonanso nepajautimo momentų savo gyvenime galime atrasti daug, ir ne tik tikėjimo srityje. Aišku, tikėjimo srityje mes juos galime aptikti dažniau (pvz. tikėjimas reinkarnacija ir krikščioniška eschatologija; netikėjimas ateiviais, bet domėjimasis jais, netikėjimas vaiduokliais, bet išgyvenant baimę vienam pasivaikščioti po naktines kapines ir t.t.). Mūsų galvoje tūno daug viena kitai prieštaraujančių idėjų kurių mes dažnai nepastebime. Todėl net ir netikėdami astrologinėmis pranašystėmis, dažnai net į tai neatkreipdami dėmesio, išvydę horoskopą, perskaitome ženklo kuriam esame priskirti aprašymą, o kitus praleidžiame. Net jei tam ir nesuteikiame jokios sąmoningos reikšmės, pasąmonėje vyksta tam tikri daykai, galintys nulemti mūsų dienos poelgius (pvz. čia gali suveikti Pigmaliono efektas).
   Sakyčiau, jei deklaruoji savo tikėjimą/netikėjimą, kokiu nors dalyku, tada turėtum pasistengti, kad net ir ta mažytė tikėjimo/netikėjimo dalis taip smarkiai nesireikštų, nes čia gali suveikti sniego gniūžtės principas. Teigi, kad netiki astrologinėmis pranašystėmis, tačiau, staiga pastebi, kad jau esi įnikęs į kasdienį jų skaitymą, o ne už ilgo, žiūrėk jau ir pas astrologą kabinete sėdi ir moki didelius pinigus, kad jis tau paporintų ką tau lemia žvaigždės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą