Alchemikas Izaokas Niutonas

Izaokas Niutonas (1643 - 1727)

   Izaoko Niutono vardą žmonės paprastai sieja tik su Niutono dėsniais, na o gudresni dar ir su jam ant galvos nukritusiu obuoliu, kuris neva padėjo jam atrasti gravitacijos dėsnį. Niutonas mokslo pasaulyje paprastai pristatomas kaip griežtas, logikos ir tikslumo gigantas. Tačiau tai nebuvo tokia paprasta asmenybė. Pasirodo Niutonas be galo mėgo alchemiją (kaip beje ir dauguma to meto mokslininkų). Jo bibliotekoje buvo galima rasti rečiausius alchemikų veikalus. Teigiama jog alchemijos traktatai užėmė vieną dešimtąją jo bibliotekos dalį. Dirbdamas Trinity koledžo laboratorijoje, Niutonas naktimis skaitydavo alchgemikų veikalus, jieškojo metalų gyvsidabrio atradimo būdų, bei paslaptingojo alchemikų raudonojo liūto, o labiausiai jį domino kaip dangaus kūnai, žvaigždės ir planetos, daro įtaką cheminėms reakcijoms. Niutonas alchemija užsiėmė apie 30 savo gyvenimo metų. Niutono veikalų tyrėjas V. Karcevas rašo: “Chemija tais laikais buvo tokiame būvyje, kad praktiškai betkuri reakcija vedė prie naujo atradimo. Tačiau mes nežinome nei vieno cheminio Niutono atradimo”. Gal būt todėl, kad jokių chemijos ar alchemijos veikalų Niutonas nėra parašęs.

   Eksgumuojant Niutono kūną, paaiškėjo jog jo organizmas buvo labai apnuodytas gyvsidabriu.

   Be alchemijos, Niutonas, labai domėjosi teologija.

   Ar buvo Niutonas tikrąja to žodžio prasame, alchemiku? Jis tikėjo jog vieną metalą galima paversti kitu. Pats domėjimosi alchemija bei visiškas nesidomėjimas kaip atrasti filosofinį akmenį bei versti metalus auksu faktas neparodo to kad jis buvo alchemikas.

   Pats Niutonas apie alchemiją rašė: “Alchemija turi reikalą ne su metais, kaip kad teigia neišmanėliai. Ši filosofija ne iš tų kurios tarnauja tuštybei ir apgaulei, ji veikiau tarnauja naudai ir pažinimui, be to svarbiausia čia Dievo pažinimas”.