Golemai – alchemijos stebuklas

Įvairiose kultūrose, viename ar kitame laikotarpyje, būta istorijų apie mechanines ar magijos pagalba valdomas būtybes, sutartinai vadinamas golemais. Pats pavadinimas gōlem (hebr. גלם‎) reiškia: beformė masė arba embrionas, jis sutinkamas ir Biblijoje: „Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse – tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi“ (Ps 139,15-16) žodyje galami (hebr. גלמי‎), reiškiančio „neapdirbta forma“. Žydiškasis golemas būdavo suformuojamas iš molio ar purvo ir buvo atgaivinamas jam į burną įdėjus lapelį su kabalistiniais užrašais, atlikęs savo užduotį golemas pavirsta į dulkes. Pagal legendas, pirmąjį goemą padarė žymus kabalistas vyriausiasis Prahos rabinas Macharalis Jechuda Ben Bacalelis idant šis saugotų žydus.
       Viduramžiais alchemikai ne kartą bandė pagaminti golemus, kurie būtų paklusnūs tarnai ar patarėjai. Dažniausiai pasakojimai apie golemus baigiasi tuo, jog golemas sunaikina savo šemininką. Tokio pasakojimo atgarsius galime aptikti ir fantastinėje literatūroje, pavyzdžiui Merės Šeli klasikiniame kūrinyje „Frankenšteinas“. Tokių legendų galima sutikti praktiškai visose senovės kultūrose ir kraštuose, o ypač Europoje. Tikėta, jog popiežius Silvestras II, Tomas Akvienietis, Albertas Didysis, Rodžeris Bekonas gebėjo kurti golemus. Pasakota, jog Albertas Didysis buvo sukūręs bronzinę galvą, kuri galėjo kalbėti ir dalinti patarimus, pranašauti ateitį. Be bronzinės galvos, Albertas Didysis buvo sukūręs ir metalo žmogų, kuris vargindavo aplinkinius savo kalbomis. Tai labai erzino jo mokinį Tomą Akvienietį ir pastarasis metalo golemą sulaužė.

Paveikslėlyje matoma Prahos sinagoga, kurioje pagal padavimą, randasi golemo palaikai

Komentarai