Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Vieni mistika domisi dėl to jog jiems atsibodo viskas kas žemiška, tad ieškoma kažko kas paslaptinga. Psichologai sako jog domėjimasis mistiniais ir paranormaliais reiškiniais yra bėgimas nuo gyvenimiškų problemų ir buitinės rutinos. Religijotyrininkai gi mano, jog tikėjimas vaiduokliais, ufonautais, parapsichologija yra tiesiog naujosios desakralizuotos mitologijos apraiška. Anksčiau žmonės tikėjo dvasiniu pasauliu, dabartiniais laikais gi tikima daug materialesniais dalykais, nors taip pat nepaaiškinamais, kaip ir dauguma religinių koncepcijų. Paleokontaktų teorijos šalininkai tarsi paantrina religijotyrininkams ir teigia, jog tai, kad žmonės senovėje tikėjo angelais ir dievais, tebuvo ateivių apraiškos mūsų istorijos bėgyje. Keičiasi mitologijos, keičiasi objektai, bet pats tikėjimo principas nesikeičia niekada. Tikėjimas paranormaliais reiškiniais, veikia labai panašiu principu kaip ir religinis tikėjimas. Žmogus tiki dalykais, kurių mokslas negeba paaiškinti. Kaip ir dalis religingų žmonių, tikintieji paranormaliais reiškiniais, bet kokią kritiką jų tikėjimo objekto atžvilgiu laiko puolimu. Man pačiam dažnai tenka diskutuoti su žmonėmis kurie tiki paranormaliais reiškiniais, tad dažnai tenka pastebėti, jog tie kas tiki aklai, bet kokią kritiką priima skausmingai, kartais prieinama net iki įžeidinėjimo. Toks tikėjimas, dažnai veikia religinio fanatizmo principu, kai aklai tikima savo tiesa, nepaisant jokių įrodymų kurie paneigia jo tikėjimo objektą. Įdomu tai, kad kai žmogus tiki kokiais nors dalykais, dažnai būna taip, jog tendencingai ieškoma informacijos patvirtinančios reiškinio tikrumą, tačiau nesąmoningai nekreipiamas dėmesys į kritinę informaciją. Tikintieji užgrūda savo galvą išgalvotais ar netikrais faktais ir susikuria subjektyvią tikrovę, kurioje gyvena. Tokiu atveju bijoma, jog kokia nors kitokia informacija sugriaus visą pasaulėvoką. Tikintieji paranormaliais reiškiniais apskirtai nepakenčia kritikos. Tokie žmonės linkę viską mistifikuoti. Jei kažkas keisto nutiko gyvenime, jie visų pirma ieško mistinio paaiškinimo ir visiškai nepaiso to, kad įvykis turi labai racionalų ir logišką paaiškinimą, žodžiu Okamo skustuvas atostogauja. Tai gi kodėl jie tiki mistika? Turbūt todėl, kad taip gyventi smagiau. Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Vieni mistika domisi dėl to jog jiems atsibodo viskas kas žemiška, tad ieškoma kažko kas paslaptinga. Psichologai sako jog domėjimasis mistiniais ir paranormaliais reiškiniais yra bėgimas nuo gyvenimiškų problemų ir buitinės rutinos. Religijotyrininkai gi mano, jog tikėjimas vaiduokliais, ufonautais, parapsichologija yra tiesiog naujosios desakralizuotos mitologijos apraiška. Anksčiau žmonės tikėjo dvasiniu pasauliu, dabartiniais laikais gi tikima daug materialesniais dalykais, nors taip pat nepaaiškinamais, kaip ir dauguma religinių koncepcijų. Paleokontaktų teorijos šalininkai tarsi paantrina religijotyrininkams ir teigia, jog tai, kad žmonės senovėje tikėjo angelais ir dievais, tebuvo ateivių apraiškos mūsų istorijos bėgyje. Keičiasi mitologijos, keičiasi objektai, bet pats tikėjimo principas nesikeičia niekada. Tikėjimas paranormaliais reiškiniais, veikia labai panašiu principu kaip ir religinis tikėjimas. Žmogus tiki dalykais, kurių mokslas negeba paaiškinti. Kaip ir dalis religingų žmonių, tikintieji paranormaliais reiškiniais, bet kokią kritiką jų tikėjimo objekto atžvilgiu laiko puolimu. Man pačiam dažnai tenka diskutuoti su žmonėmis kurie tiki paranormaliais reiškiniais, tad dažnai tenka pastebėti, jog tie kas tiki aklai, bet kokią kritiką priima skausmingai, kartais prieinama net iki įžeidinėjimo. Toks tikėjimas, dažnai veikia religinio fanatizmo principu, kai aklai tikima savo tiesa, nepaisant jokių įrodymų kurie paneigia jo tikėjimo objektą. Įdomu tai, kad kai žmogus tiki kokiais nors dalykais, dažnai būna taip, jog tendencingai ieškoma informacijos patvirtinančios reiškinio tikrumą, tačiau nesąmoningai nekreipiamas dėmesys į kritinę informaciją. Tikintieji užgrūda savo galvą išgalvotais ar netikrais faktais ir susikuria subjektyvią tikrovę, kurioje gyvena. Tokiu atveju bijoma, jog kokia nors kitokia informacija sugriaus visą pasaulėvoką. Tikintieji paranormaliais reiškiniais apskirtai nepakenčia kritikos. Tokie žmonės linkę viską mistifikuoti. Jei kažkas keisto nutiko gyvenime, jie visų pirma ieško mistinio paaiškinimo ir visiškai nepaiso to, kad įvykis turi labai racionalų ir logišką paaiškinimą, žodžiu Okamo skustuvas atostogauja. Tai gi kodėl jie tiki mistika? Turbūt todėl, kad taip gyventi smagiau.
Komentarai
Rašyti komentarą