Kai senovėje
vykdavo mūšiai, besikaunantieji tikėjo tuo, jog kaunasi ir abiejų pusių dievai.
Tam, kad padėti kovojantiems žmonėms ir dievams, dažnai būdavo griebiamasi
magijos ir ritualų. Štai pavyzdžiui senovės Kinijoje, mūšyje dalyvaudavo ne tik
pėstininkai, kavalerija bei artilerija (patrankos Kinijoje buvo žinomos jau 600
m. pr. Kr.), bet ir burtininkas bei žyniai, kurie mūšio metu būdavo šalia
karvedžio. Toks burtininkų buvimas kariuomenėje, nebuvo jokia paslaptis, o
greičiau archajinio pasaulio norma. Negana to, burtininko palapinė,
stovyklavietėje visuomet rasdavosi greta karvedžio palapinės, t.y. labai
garbingoje vietoje. Greta burtininko palapinės, ant aukšto stiebo, degdavo
tamsiai žalias žibintas.
Senovės
šaltiniai, teigia, jog magija buvo naudojama ir mūšio metu, ir prieš jį ir po
jo. Vienas tokios magijos pavyzdžių, yra priešo karvedžio akių apdūmimas, kad
jis matytų ne tai kas yra iš tiesų, o tai ką nori jam parodyti magas. Būtent
toks, maginis veiksmas yra aprašytas XIII a. knygoje “Upių užutėkiai”.
Nežinia kiek tokia magija buvo veiksminga, bet žmonės ja tikėjo, todėl
ilgą laiką mūšiai ir vykdavo trim frontais: fiziniame, dvasiniame ir
dieviškame.
Komentarai
Rašyti komentarą