Šiuo metu rinkoje atsirado begalė produktų
bei projektų paremtų pseudomoksliniais tyrimais. Tai ir Himalajų druska ir
vandens vitalizatoriai, paremti pseudomokslininko Emoto Masaru darbais, ir sidabrinės
kojinės, ir dar begalė kitų keistų dalykų. Tūlas pilietis negeba atskirti kokia
prekė yra pagrįsta moksline metodika, o kuri ne. Tad ši maža atmintinė jums
padės atskirti gamtamokslį nuo pseudomokslo.
I. Gamtamokslis nestovi vietoje, jis nuolat
kinta, vos tik atrandami nauji duomenys, iškart keičiasi gamtamokslinės
koncepcijos ar net pati pasaulėvoka. Begalė gamtamokslinių teorijų subyrėjo į
šipulius atsiradus naujiems duomenims. Pseudomoksluose gi idėjos yra
stacionarios. Daugelis dabartinių pseudomokslinių idėjų remiasi šimtmečių
senumo pamąstymais. Va, pavyzdžiui, Homeopatija yra paremta viduramžiškos
simpatinės magijos idėja, kad panašus gydo panašų, arba indigo vaikų fenomenas
kuris yra pagrįstas teosofinėmis Blavackajos idėjomis.
II. Kiekvienas gamtamokslinis atradimas
visuomet yra peržiūrimas kolegų. Vieno mokslininko idėja, nepatvirtinta kitų
mokslininkų niekada nebūna pripažinta. Pseudomoksluose gi kiekvienas „tyrėjas“
kelia savas idėjas ir paprastai neleidžia niekam jų tikrinti.
III. Čia mes prieiname prie trečiojo
kriterijaus: gamtamokslis skatina kritiką, nes idėjos patvirtinamos tik tada
kai atlaiko mokslinę kritiką. Su pseudomokslais gi atvirkščiai, bet kokia
kritika laikoma sąmokslu ar susimokymu prieš naujas idėjas. Čia geras pavyzdys
būtų kreacionizmas, kuris tiki mokslininkų sudarytu sąmokslu prieš religines
tiesas. Kaip ten bebūtų pseudomoksliniai „laimėjimai“ kritikos neatlaiko.
IV. Gamtamokslis visuomet atsižvelgia į visus
naujus faktus bei duomenis, jis ima pasaulio pažinimo visumą ir visas hipotezes
remia tuo kiek mes pažįstame pasaulį. Pseudomokslai gi atmeta tuos faktus kurie
netinka jų teorijai pagrįsti. Atliekama tam tikra faktų selekcija, pasirenkant
iš visumos tik tai kas naudinga. Negana to, dažnas pseudomokslininkas remiasi
prieš tai buvusių pseudomokslininkų idėjomis, kurios jau ir taip esti
klaidingos.
V. Gamtamokslinių tyrimų rezultatus
visuomet galima patikrinti ir empirinio tyrimo atkartojimo rezultatai visuomet
gaunasi tokie pat. Pseudomoksluose tyrimo rezultatų neįmanoma atkartoti ar
patikrinti laboratorinėmis sąlygomis. Štai, jau anksčiau minėto Eoto Masaru
vandens emocijų tyrimas, kurio metu jis atseit nufotografavo vandens emocijas
užfiksuodamas jas ledo kritstalėliuose. Kiek toks pats bandymas buvo kartojamas
laboratorijos sąlygomis, nieko nesigavo. Vėliau ir pats Emotu Masaru
prisipažino, jog fotografuodavo kristalus, kol gaudavo reikiamą rezultatą, o
tai jau nėra mokslinė prieiga.
V. Labai konkretūs produkto panaudojimo
būdai, taip pat yra vienas iš moksliškumo kriterijų, o su pseudomoksliniais
produktais paprastai būna taip, jog jie „turi“ platų panaudojimo spektrą. Taip
vos ne kasdien atsiranda vis nauja pseudomokslinė panacėja nuo visų ligų.
VI. Paskutinis kriterijus mūsų atmintinėje
yra tikslūs matavimai. Visus empirinius mokslinius tyrimus galima pamatuoti ir
tiksliai apskaičiuoti. Pseudomoksliniai tyrimai gi paremti apytiksliais skaičiavimais,
arba mokslui nežinomomis energijomis.
Taigi, ši maža atmintinė, padės
nepasiklysti informacijos sraute ir atskirti pelus nuo grūdų.
Video, su pranešime minėto Emoto Masaru "tyrimo" rezultatais:
Komentarai
Rašyti komentarą