Žodis „pentagrama“ kilo iš graikų žodžio πεντάγραμμον (pentagrammon), kuris reiškia „penkios linijos arba tiesės“.
Pentagrama kartu su kryžiumi yra vienas iš archajiškiausi simbolių. Ankstyviausias pentagramos atvaizdas datuojamas 3500 m. pr. Kr. Uruko miesto griuvėsiuose. Pentagramos simbolis naudotas ir Senovės Graikijoje bei Senovės Babilonijoje. Pitagoriečiams ji simbolizavo sveikatą ir tobulybę bei vienybę, ji taip pat sutinkama ir Aleksandro Makedoniečio antspauduose. Viduramžių krikščioniškoje ikonografijoje, pentagrama reiškė penkias Kristaus žaizdas ir ratas, dėl uždaros formos, reiškė Alfa ir Omegą, Kristų kaip pradžią ir pabaigą. Kitas aiškinimas kurį turėjo krikščionys buvo susietas su Švenčiausiaja Trejybe: trys viršutiniai kampai reiškė Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, du apatiniai kampai dvi Kristaus prigimtis, dieviškąją ir žmogiškąją. Taip pat reiškė ir žmogų kaip mikrokosmosą, makro kosmoso atspindį. Ją savo simbolikoje naudojo ir Tamplierių ordinas. Romos imperatorius Konstantinas I, pentagramą įtraukė į savo antspaudą, nes teigė, jog jos dėka atrado tikrąjį tikėjimą. Pentagramą naudojo ir gnostikai, kaip intelektualinės visagalybės simbolį.
Pentagrama, nuo seno naudota maginėse praktikose. Vakarų maginėse praktikose ji naudota kaip apsauginis simbolis. Tikima, jog iškviestas demonas negali peržengti pentagramos ribų. Gėtės kūrinyje „Faustas“ Mefistofelis negali palikti kambario, kol ant išėjimo nupiešta pentagrama.
Ji paprastai buvo naudota apsauginėje magijoje ir nieko negatyvaus nereiškė. Negatyvioji prasmė atsirado iš esmės tik XIX a. po to kai okultizmo adeptas Eliphas Levis susiejo ją su Bafometu, inkvizitorių sugalvota demoniška dvasia, globojančia raganas. Bafometas paprastai vaizduotas kaip antropomorfinė būtybė su ožio galva ir kanopomis. Iki šio susiejimo, pentagrama buvo išimtinai apsauginis simbolis. Elipgas Levis pradėjo naudoti apversta pentagramą su Bafometo atvaizdu viduje. Iki tol nebuvo jokio skirtumo, kaip vaizduoti pentagramą ir net kai kuriose senosiose bažnyčiose galima atrasti vitražus su apversta pentagrama.
XX a. viduryje apversta pentagrama su Bafometo atvaizdu tapo satanistiniu simboliu.
Paveikslėlyje pavaizduotos dvi pentagramos. Kairioji iš Kornelijaus Agripos veikalo "Okultinė filosofija", dešinioji iš Stanislavo de Guaitos veikalo "La Clef de la Magie Noire".
Pentagrama kartu su kryžiumi yra vienas iš archajiškiausi simbolių. Ankstyviausias pentagramos atvaizdas datuojamas 3500 m. pr. Kr. Uruko miesto griuvėsiuose. Pentagramos simbolis naudotas ir Senovės Graikijoje bei Senovės Babilonijoje. Pitagoriečiams ji simbolizavo sveikatą ir tobulybę bei vienybę, ji taip pat sutinkama ir Aleksandro Makedoniečio antspauduose. Viduramžių krikščioniškoje ikonografijoje, pentagrama reiškė penkias Kristaus žaizdas ir ratas, dėl uždaros formos, reiškė Alfa ir Omegą, Kristų kaip pradžią ir pabaigą. Kitas aiškinimas kurį turėjo krikščionys buvo susietas su Švenčiausiaja Trejybe: trys viršutiniai kampai reiškė Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, du apatiniai kampai dvi Kristaus prigimtis, dieviškąją ir žmogiškąją. Taip pat reiškė ir žmogų kaip mikrokosmosą, makro kosmoso atspindį. Ją savo simbolikoje naudojo ir Tamplierių ordinas. Romos imperatorius Konstantinas I, pentagramą įtraukė į savo antspaudą, nes teigė, jog jos dėka atrado tikrąjį tikėjimą. Pentagramą naudojo ir gnostikai, kaip intelektualinės visagalybės simbolį.
Pentagrama, nuo seno naudota maginėse praktikose. Vakarų maginėse praktikose ji naudota kaip apsauginis simbolis. Tikima, jog iškviestas demonas negali peržengti pentagramos ribų. Gėtės kūrinyje „Faustas“ Mefistofelis negali palikti kambario, kol ant išėjimo nupiešta pentagrama.
Ji paprastai buvo naudota apsauginėje magijoje ir nieko negatyvaus nereiškė. Negatyvioji prasmė atsirado iš esmės tik XIX a. po to kai okultizmo adeptas Eliphas Levis susiejo ją su Bafometu, inkvizitorių sugalvota demoniška dvasia, globojančia raganas. Bafometas paprastai vaizduotas kaip antropomorfinė būtybė su ožio galva ir kanopomis. Iki šio susiejimo, pentagrama buvo išimtinai apsauginis simbolis. Elipgas Levis pradėjo naudoti apversta pentagramą su Bafometo atvaizdu viduje. Iki tol nebuvo jokio skirtumo, kaip vaizduoti pentagramą ir net kai kuriose senosiose bažnyčiose galima atrasti vitražus su apversta pentagrama.
XX a. viduryje apversta pentagrama su Bafometo atvaizdu tapo satanistiniu simboliu.
Paveikslėlyje pavaizduotos dvi pentagramos. Kairioji iš Kornelijaus Agripos veikalo "Okultinė filosofija", dešinioji iš Stanislavo de Guaitos veikalo "La Clef de la Magie Noire".
Komentarai
Rašyti komentarą