Praktiškai vis
nūdienos mokslai tvirtai stovi ant mokslinio metodo pamato. Kiekvienas mokslas
praėjo formavimosi etapą, kol galų gale atrado tą pamatą. Štai geografai gali
pasijuokti iš senovinių žemėlapių “tikslumo” bei juose pavaizduotų monstrų ir
baltų dėmių. Tik XIX a. buvo sudaryti pirmieji kiek tikslesni žemėlapiai, nors
ir tada būdavo vaizduojamos neegzistuojančios žemės, tokios kaip Sanikovo žemė.
Zoologai gali su šypsena žvelgti į viduramžių bestiariumus, kuriuose grata
realių gyvūnų būdavo aprašomos mitologinės pabaisos. Tame pačiame XIX a.
Paryžiaus moklsų akademijos nariai, kalbėdami apie meteoritus, teigė jog
akmenys iš dangaus kristi negali. Visi praėjo formavimosi etapą. Ufologija kaip
tik dabar eina per jį. Joje pilna mitų, pilna netikslumų, todėl dažnai
linkstama į pseudomokslus, bet kas žino, gal iš jos susiformuos rimta mokslinė
disciplina. Viena iš dabartinės ufologijos užduočių yra ne tik NSO fenomeno
tyrimas, bet ir siekimas tapti rimta moksline disciplina. Jokie duomenys, kokie
jie patikimi bebūtų, neduos jokios naudos, kol nebus sugalvota rimta mokslinė
sistematizavimo sistema, apjungianti ufologinius tyrimus su visuotine duomenų
apie pasaulį baze, tik tuo atveju ufologija atsistos ant mokslinio pagrindo. O
kolkas visa ufologija primena žurnalistinius tyrimus, kurie paprastai
apsiriboja duomenų rinkimu ir sofistinio pobūdžio pasvarstymais. Retas kuris
ufologas geba atlikti rimtą ir išsamų mokslinį tyrimą.
Kaip bebūtų,
ufologijoje praktiškai neįmanoma rasti nei vieno fakto, kuris neturėtų jam
priešataraujančių ar racionaliai paaiškinančių reiškinį duomenų iš
gamtamokslio. Labai sudėtinga rasti ir patikimus duomenis, kurie būtų patikimi
ir nekeltų abejonės. Be to, net nėra vieningos NSO fenomeno teorijos, vieni
mano jog tai ateiviai iš kosmoso, kiti, kad iš žemės gelmių, treti, jog tai
žmonės iš ateitie ir t.t.. Teorijų daug, bet nei viena neturi rimto moklsinio
įrodymo. Apskirtai nėra nei vieno rimto mokslinio įrodymo, kad NSO fenomenas
išvis ką nors bendra turi su ateiviais iš kur nors, per daug jau visokių
mistifikacijų būta šioje srityje. Mokslas gi prasideda tada kai yra
sistematizuota žinių sistema, tyrimo metodai, seniau sukauptų duomenų sisteminė
klasifikacija. Tad amokslas jau turi rimtesnį pamatą ir gali skintis sau kelią
į mokslo Olimpą.
Ufologija savo
pradinėje fazėje turėtų atsijoti visus nepatikimus duomenis ir remtis tik tuo,
kas iš tiesų patikrinama ir patikima. Štai pavyzdžiui Prancūzijos Neatpažintų
Aerokosminių reiškinių tyrimų grupė (Groupement d’Etude des Phenomenes
Aerospatiaux Non identifies), tam kad atsijotų nepatikimus duomenis sugaišdavo
po kelis mėnesius. Tokiu principu turėtų vadovautis visa ufologija.
Didelė dalis
pranešimų iškart gali būti metama į šiukšliadėžę dėl to kad su ja neįmanoma
dirbti, pzvyzdžiui nėra datos, ar pranešimas sudarytas iš emocinį pamatą
turinčių apipasakojimų, bet nėra konkretaus įvykio aprašymo. Gal tie žmonės
kažką ir matė, bet jų duomenys iš esmės nieko verti.
Taip jau yra, kad
ufologija vis dar klajoja pseudomokslų tamsybėse, bet reikia viltis kad ji
išaugs iš šio mokslinės kūdikystės etapo.
Komentarai
Rašyti komentarą