Ufologijos kūdikystė

   Praktiškai vis nūdienos mokslai tvirtai stovi ant mokslinio metodo pamato. Kiekvienas mokslas praėjo formavimosi etapą, kol galų gale atrado tą pamatą. Štai geografai gali pasijuokti iš senovinių žemėlapių “tikslumo” bei juose pavaizduotų monstrų ir baltų dėmių. Tik XIX a. buvo sudaryti pirmieji kiek tikslesni žemėlapiai, nors ir tada būdavo vaizduojamos neegzistuojančios žemės, tokios kaip Sanikovo žemė. Zoologai gali su šypsena žvelgti į viduramžių bestiariumus, kuriuose grata realių gyvūnų būdavo aprašomos mitologinės pabaisos. Tame pačiame XIX a. Paryžiaus moklsų akademijos nariai, kalbėdami apie meteoritus, teigė jog akmenys iš dangaus kristi negali. Visi praėjo formavimosi etapą. Ufologija kaip tik dabar eina per jį. Joje pilna mitų, pilna netikslumų, todėl dažnai linkstama į pseudomokslus, bet kas žino, gal iš jos susiformuos rimta mokslinė disciplina. Viena iš dabartinės ufologijos užduočių yra ne tik NSO fenomeno tyrimas, bet ir siekimas tapti rimta moksline disciplina. Jokie duomenys, kokie jie patikimi bebūtų, neduos jokios naudos, kol nebus sugalvota rimta mokslinė sistematizavimo sistema, apjungianti ufologinius tyrimus su visuotine duomenų apie pasaulį baze, tik tuo atveju ufologija atsistos ant mokslinio pagrindo. O kolkas visa ufologija primena žurnalistinius tyrimus, kurie paprastai apsiriboja duomenų rinkimu ir sofistinio pobūdžio pasvarstymais. Retas kuris ufologas geba atlikti rimtą ir išsamų mokslinį tyrimą.

   Kaip bebūtų, ufologijoje praktiškai neįmanoma rasti nei vieno fakto, kuris neturėtų jam priešataraujančių ar racionaliai paaiškinančių reiškinį duomenų iš gamtamokslio. Labai sudėtinga rasti ir patikimus duomenis, kurie būtų patikimi ir nekeltų abejonės. Be to, net nėra vieningos NSO fenomeno teorijos, vieni mano jog tai ateiviai iš kosmoso, kiti, kad iš žemės gelmių, treti, jog tai žmonės iš ateitie ir t.t.. Teorijų daug, bet nei viena neturi rimto moklsinio įrodymo. Apskirtai nėra nei vieno rimto mokslinio įrodymo, kad NSO fenomenas išvis ką nors bendra turi su ateiviais iš kur nors, per daug jau visokių mistifikacijų būta šioje srityje. Mokslas gi prasideda tada kai yra sistematizuota žinių sistema, tyrimo metodai, seniau sukauptų duomenų sisteminė klasifikacija. Tad amokslas jau turi rimtesnį pamatą ir gali skintis sau kelią į mokslo Olimpą.

   Ufologija savo pradinėje fazėje turėtų atsijoti visus nepatikimus duomenis ir remtis tik tuo, kas iš tiesų patikrinama ir patikima. Štai pavyzdžiui Prancūzijos Neatpažintų Aerokosminių reiškinių tyrimų grupė (Groupement d’Etude des Phenomenes Aerospatiaux Non identifies), tam kad atsijotų nepatikimus duomenis sugaišdavo po kelis mėnesius. Tokiu principu turėtų vadovautis visa ufologija.

    Didelė dalis pranešimų iškart gali būti metama į šiukšliadėžę dėl to kad su ja neįmanoma dirbti, pzvyzdžiui nėra datos, ar pranešimas sudarytas iš emocinį pamatą turinčių apipasakojimų, bet nėra konkretaus įvykio aprašymo. Gal tie žmonės kažką ir matė, bet jų duomenys iš esmės nieko verti.

   Taip jau yra, kad ufologija vis dar klajoja pseudomokslų tamsybėse, bet reikia viltis kad ji išaugs iš šio mokslinės kūdikystės etapo.