Moksliniai vaiduoklių regėjimo paaiškinimai

Pareidolijos apraiška - Marso sfinksas
   Dažnai žmonės teigia jog yra matę vaiduoklius, dažnai jie fiksuojami medijos pagalba, tad norisi apžvelgti kai kuriuos vaiduoklių pasireiškimo atvejus, tiksliau tas hipotezes apie juos, kurias kelia mokslas, kuris, kaip ten bebūtų, atmeta vaiduoklių fenomeno egzistavimą kaip kažką paranormalaus ir ieško racionalaus paaiškinimo.
   Visų pirma teigiama jog vaiduoklis yra ne kas kito, o haliucinacija. Haliucinacijų žmogus neatskiria nuo realybės, nes pasirodo, jog matant, girdint, jaučiant haliucinaciją veikia tos pačios smegenų sritys kurios yra atsakingos už pojūčius, tad mes haliucinacijas dažniausiai traktuojame kaip realybę. Žinoma, mes suabejojame nerealiomis haliucinacijomis, tačiau kuo haliucinacija artimesnė realybei tuo sunkiau ją atpažinti. Apie galimą, haliucinacinę, vaiduoklių prigimtį, kalbėjo dar Hipokratas, o dabartinė psichiatrija išsiaiškino, kad net visiškai psichiškai sveiki žmonės laikas nuo laiko regi haliucinacijas. Be to egzistuoja begalė psichikos ligų, apie kurių turėjimą, mes net neįtariame, ko pasėkoje matome haliucinacijas. Kaip sakoma: visi yra išprotėję, tik ne visi turi diagnozes. O jei rimtai, tai nebūtina sirgti kokia psichikos liga, kad pamatytume haliucinaciją, čia užtenka būti pavargus, nevalgius ir panašiai ir gali pamatyti haliucinaciją, o po to visiems pasakoti kokį keistą vaiduoklį regėjai. Štai pavyzdžiui speleologai yra pastebėję, jog ilgą laiką būnant uždarose urvuose tamsoje jie pradeda regėti žmones, daiktus ir kitokius įdomius reiškinius.
   Kitas reiškinys yra iliuzijos. Šios iliuzijos kyla dėl įvairiausių prie neįprasto apšvietimo, ar matant neįprastus akiai vaizdus, pavyzdžiui neįprastu rakursu matomus objektus ir panašiai. Taip pasireiškia vadinamo pareidolija, kai žmogus neįprastuose objektuose mato daiktus, veidus, žmogaus siluetus ir t.t. Mūsų sąmonė sukuria tuos vaizdinius bandydama atpažinti objektą, esantį prieš akis ar nuotraukoje. Kaip žinia, tada žmonės labiau linkę pasiduoti įspūdžiams ar mistifikuoti, teigia kad matė vaiduoklį, ufoanutą, skraidančią lėkštę ar dar kokį mistinį reiškinį. Deja, čia jokios mistikos nėra, paprasčiausiai taip surėdyta mūsų sąmonė.
   Fata morgana arba miražai. Čia kažkas panašaus su iliuzija, tačiau objektas yra realus, tačiau iškraipytas dėl šviesos ar kitokio optinio triukšmo. Tas triukšmas paprastai apsunkina objekto atpažinimą. Man pačiam prieš kelias dienas teko matyti šunį tamsoje, o priėjus arčiau suprasti jog tai paprasčiausias akmuo.
Vaiduokliai dažnai fiksuojami medijos pagalba, tačiau ir čia mokslininkai turi ką pasakyti. Jie mano, jog dauguma užfiksuotų vaiduoklių, orbų ir kitokių panašių fenomenų pasireiškia dėl juostelės defekto, šviesos ir šešėlių žaismo, dulkių, vabzdžių, dūmų ir kitokių panašaus pobūdžio reiškinių. Taip pat pastebėta daug mistifikacijos atvejų, kada pažaidžiama su dvigubu kadravimu, fotografavimu per stiklą arba paprasčiausiai photoshopu ar kitomis vaizdo redagavimo programomis.
   Legendos ir urbanistiniai mitai. Tokie dalykai kaip mitai, gali sudėlioti socialinėje sąmonėje pavidalą, kurį daug kas manysis matę. Greičiausiai jie bus matę visai ne mituose minimą objektą, o kažką kito, tik tas socialiai suformuotas pavidalas bus pirma kas ateis galvon nesugebėjus atpažinti objekto ar reiškinio. Be to tokie mitai sklando tarp žmonių sugedusio telefono principu. Vaiduoklį paprastai būna matęs draugo draugas ar panašus neidentifikuojamas asmuo. Dažnai tas pats asmuo yra savotiškas niekada neegzistavęs fantomas, juk daug kartų girdėjote pasakymą: o štai vienam vyrui nutiko tas ir tas. Tokie reiškiniai paprastai parodo, kad tai greičiausiai yra urbanistinis mitas.

Komentarai