 |
| Kazanova (1760 m., aut. Anton Raphael Mengs) |
Žymiajam moterų suvedžiotojui Kazanovai, būnant
vaiku, iš nosies pastoviai bėgdavo kraujas, tad jo močiutė nuvedė jį pas
vietinę raganą. Pastaroji jam davė tepalą kuris turėjo padėti ir nors tepalas
nepadėjo, vaikas buvo sužavėtas magija. Ji taip patraukė Kazanovą, jog jis
nusprendė, kad magija taps jo gyvenimo dalimi. Pradžioje jis užsiėmė
iliuzionistų triukais, taip sukurdamas magijos regimybę, o vėliau jis rimtai
pasinėrė į tikrąją magiją. Pavyzdžiui Paryžiuje jis prisistatinėjo kaip
alchemikas ir tai padėjo jam užsitarnauti populiarumą. Vėliau, Liono mieste,
jis įstojo į masonų broliją ir tai ne nuostabu, juk masonai dažnai priimdavo į
savo gretas įtakingas asmenybes, kokiu ir buvo tapęs Kazanova. Patį Kazanovą
labai žavėjo masoniškos apeigos ir paslaptys kurias turėjo brolija. Jam buvo
labai naudinga tapti masonerijos dalimi, nes taip jis įgavo įtakingų ryšių, o
taip pat priėjimą prie slaptų masonerijos žinių. Žinoma, garsus vardas,
priklausymas masonams ir ezoterinių menų praktikavimas gana greitai susilaukė
inkvizicijos dėmesio. 1755 metais Kazanova buvo areštuotas ir nubaustas
penkerių metų laisvės atėmimu. Anot paties Kazanovos memuarų, jis areštuotas
buvo už tai jog namuose turėjo kabalistinį veikalą “Zohar”. Gana greitai,
kaimyninėje kameroje kalėjęs kunigas jam padėjo pabėgti iš kalėjimo. Jie abu,
pasinaudodami metaliniu strypu, praardė kalėjimo lubas, ir užsiropštė ant
stogo, o nuo jo nusileido virve, padaryta iš paklodžių.
Komentarai
Rašyti komentarą