Hipnozė – keistasis miegas?

   Pradžioje hipnozė buvo išimtai ezoterikos srities reiškiniu, žinomu “apžavų” pavadinimu. Hipnozė, kaip tokia, per įvairias ezoterines kryptis mus greičiausiai pasiekė iš Rytų, gali būti jog nuo jogos praktikų. Ilgainiui hipnozės menas įsitvirtino XIX a. okultiniuose menuose, o kadangi to meto inteligentija labai domėjosi visokio pobūdžio ezoterika, hipnozė gana greitai buvo pradėta taikyti ir medicinoje. Nuo XX a. pirmos pusės ji tapo nepamainomu psichonalitiko įrankiu.

   Šis psichikos fenomenas kaip minėta buvo vadinamas “apžavais”, tačiau vis labiau linkstant į mokslinę sferą reikėjo kažkokio, ne taip susijusio su magija, pavadinimo tad Džeimsas Breidas sugalvojo pavadinimą “hipnozė” kuris graikų kalba reiškė “miegas”, tiesa vėliau Breidas gailėjosi, jog sugalvojo tokį netikslų pavadinimą, tačiau jau buvo per vėlu, nes jis pradėtas vartoti ir medicinoje ir okultikoje.

   Kodėl gi pavadinimas nėra tikslus, paklausite jūs, juk žmogus pasineria į transo būseną. Tačiau šis efektas yra labiau mistifikuotas nei tikslus ir ne specialistai dažnai mano, jog hipnozė tai tam tikra tarsi miego būsena. Tačiau paprastai žmonės esantys hipnozės būsenoje, retai kada praranda sąmoningumą, didelė dalis žmonių būdami hipnotinėje būsenoje nepajaučia nieko ypatinga, kai kurie net mano jog nebuvo užhipnotizuoti. Žinoma, hipnozės metu būna ypatinga relaksacija, pasidavimas įtaigai ir polinkis atminties spragoms, tačiau tai patiria toli gražu ne visi žmonės.

   Deja net ir mūsų laikais, hipnozės fenomenas nėra iki galo ištirtas, niekas iki galo taip ir nesupranta kodėl ji veikia ir kaip ji veikia.