Apie “skraidančios lėkštės” termino kilmę

Kenetas Arnoldas

   Paprastai terminas “skraidanti lėkštė”, siejamas su Keneto Arnoldo, 1947 m. birželio 24 dieną regėtais disko formos NSO, sakoma, jog jis nustebęs pasakė, kad jo regėti objektai priminė skrendančias lėkštes. Tačiau dar pora metų prieš šį nutikimą, grupė nedidelė grupė žurnalistų, virš Ramiojo vandenyno pakrantės regėjo keistus objektus, be garso sklendusius virš vandens. Kadangi šie objektai priminė apverstas lėkštes, kažkas iš grupės taip ir leptelėjo – “lėkštės”. Vėliau jie pridėjo “skraidanti”, taip ir gimė terminas “skraidanti lėkštė”. Žinoma, tikėtina, jog tai tėra urbanistinė legenda, tačiau jau 1950 metais, “True” žurnale, NSO drąsiai vadinami “skraidančiomis lėkštėmis”. Tačiau daugėjant pranešimams apie kitokių formų objektus, regėtus dangaus skliaute, toli gražu neprimenančių lėkštes, maždaug nuo 1955 metų pamažėle pereita prie termino “Neatpažintas skraidantis objektas”, nes ne visiems objektams tiko lėkštės pavadinimas. Dabartiniais laikais, terminą “skraidanti lėkštė”, dažniausiai taiko tik žiniasklaida, o jei jį taiko mokslininkai, tai paprastai kaip pašiepiamą NSO fenomeno idėją. Jei kalbant apie moklinę terminologiją, tai čia dažnai atsisakoma net ir termino NSO, taip sovietų mokslininkai vietoj šio termino rašydavo: Anomalūs atmosferos reiškiniai arba Anomalūs atmosferos ir kosmoso reiškiniai. Tokia terminologija pasirinkta idant mokslinis požiūris būtų atsietas nuo ateivių iš kosmoso idėjos.

   Kaip ten bebūtų, tūlas Lietuvos pilietis žino ir vartoja abu terminus – Neatpažintas skraidantis objektas bei Skraidanti lėkštė, tad smagu, jog kažkieno (visiškai nesvarbu ar Keneto Arnoldo ar žurnalistų) taiklus pastebėjimas apie lėkštes, gyvas lig šiol.