Hernikas Kornelijus Agripa

   Hernikas Kornelijus Agripa (1486 – 1535 m.) buvo žymus filosofas, magas, kabalistas ir alchemikas, gimė Nettesheime, į šiaurę nuo Kiolno. Baigė Kiolno universitetą. Pavijos universitete apsigynė medicinos ir teisės daktaro laipsnius, o vėliau 1509 m. Prancūzijoje gavo teologijos daktaro laipsnį. Darbavosi daktaru.

  1524 metais publikavo savo veikalą “Apie mokslų ir menų beprasmiškumą”, nes visiškai nusivylė mokslais bei ezoteriniais menais, nors kaip bebūtų paradoksalu jis pastariesiems padarė gana didelę įtaką. Dar paradoksaliau, jog būtent dėl šio veikalo jis buvo apkaltintas erezija ir įkalintas. Po išėjimo į laisvę, Agripa grįžo į Kiolna, deja ne už ilgo iš jo buvo ištremtas, negana to Vokietijoje jis tapo persona non grata. Vėliau dėl nederamų pasisakymų apie karalienę Luizą Savojietę, kuriai kažkada tarnavo, Prancūzijoje vėl buvo įkalintas. Išėjęs į laisvę jis apsigyveno Grenoble kur ir pasimirė.

   Pagrindinis Agripos veikalas buvo parašytas 1510 metais. Tai žymioji “De philosophia occulta” (Okultinė filosofija). Čia dėstoma jog aukščiausia magijos valdymo forma yra tobulas naudojimasis angelų karalyste, nes per ją valdoma žemesnioji elementų karalystė. Kadangi magija veikia per tris Dievo sukurtus pasaulius, žemišką, dangišką ir dvasių bei demonų pasaulį, tai magija būna natūralioji, astrologinė ir religinė. Pasaulį sudaro keturios kūnų grupės: akmenys, metalai, augalai ir gyvūnai, kurios sukurtos iš ugnies, žemės, vandens ir oro, į šias stichijas vėliau ir suyra. Kiekvieną grupę valdo koks nors konkretus elementas. Dievas gi valdo žmogų darydamas jam įtaką per angelus,  stichijas, akmenis, metalus, augalus ir gyvūnus. Žmoguje tobulai yra pasiskirsčiusios visos keturios stichijos, tačiau jis nuo likusio pasaulio skiriasi tuo jog turi dar vieną penktąjį elementą, vadinamą eterine kvintesencija, kitaip tariant sielą. Būtent ji yra tarpininkas tarp Dievo Dvasios ir materialaus kūno.

  Viena iš legendų pasakoja jog Agripa buvo vienos knygos, vadinamojo grimuaro, savininkas, kurią, kaip pasakojama, parašęs pats šėtonas. Šis grimuaras atseit jam buvo atvėręs visą pasaulėkūros esmę ir apdovanojęs neregėtomis galiomis. Pasakojama, jog po Agripos mirties, ši knyga buvo saugojama vienoje bažnyčioje, tvirtai prirakinta grandinėmis.