Kūčių nakties stebuklai

   Besėdint prie Kūčių stalo, mano močiutė papasakojo štai tokį, Kūčių naktį, vykstantį stebuklą: Kūčių naktį, 12 valandą nakties, šulinyje vanduo pavirsta vynu, tačiau tai gali patikrinti tik netyčia tuo metu atėjęs prie šulinio, jei eisi specialiai tikrinti, tada stebuklas neįvyks.

Čia prisiminiau ir stebuklą kur sakoma, jog gyvuliukai tvarte naktį pradeda kalbėti, tik va bėda, jog jei eisi tikrinti, stebuklas neįvyks, o netyčia užtikęs gali išgirsti juos kalbant. Tik tai pavojinga, nes jei išgirsi, tai numirsi.

   Labai įdomu, kad visokie panašūs stebuklai, ir ne tik Kūčių nakties, o pavyzdžiui, pasakose, turi įvairias sąlygas, kurioms veikiant stebuklas nevyksta, arba jei įvyksta, tada jo pasekmės būna liūdnos. Matomai archajinis mąstymas, vedė prie to, jog tiesiog reikia tikėti stebuklais, o ne juos tikrinti. Gal tai savotiškas bandymas parodyti, jog stebuklai visiškai nepriklauso nuo žmogaus valios ir yra antgamtės veikimo sritis.

    Sąlygos gi keliamos tokios kurios normaliai neįmanomos arba labai sudėtingos. Tarkime, kas naktį netyčia eis prie šulinio? Arba štai teko skaityti kažkada seną magijos ritualą, kuriam reikėjo per pilnatį pakarto vagies pavogusio arklį danties. Na ir kaip tokį dantį gauti? Vėlgi, mąstau, gal čia archajinio mąstymo ypatybė, būdinga ir pasakoms? Gal čia svarbu pats procesas, o ne stebuklo įvykimas? Gal čia simbolinis bandymas pasakyti, jog svarbu dvasiškai tobulėti, nors suprantama, jog sąlygų nebus įmanoma įgyvendinti?

    O kokių stebuklų, vykstančių Kūčių naktį, esate girdėję jūs?

Su šventom Kalėdom