Antroje XX a.
pusėje biofizikas Frensis Krikas ir genetikas Leslis Orgelis, visas tuo metu
egzistavusias gyvybės atsiradimas Žemėje teorijas laikė neįtinančiomis, tad jie
ėmėsi vystyti savo teoriją paremtą dar XX amžiaus pradžioje, Nobelio premijos
laureato Svante Arrenius išsakytą mintimi, apie gyvybės patekimą į mūsų planetą
sporų pavidalu, kurios buvo apsaugotos nuo išorinio poveikio (tai vadinamoji
panspermijos teorija). Savo teoriją abu mokslininkai pristatė 1971 m.
konferencijoje vykusios Biurokane (Armėnija) kur tuo metu buvo viena didžiausių
astrofizikos observatorijų, vėliau, 1975 m., jų teorija buvo pristatyta
Lisabonoje vykusiame Tarptautiniame astronautikos kongrese, o dar po metų
Krikvenice (Jugoslavija) III-ajame Senovės astronautikos bendrijos kongrese.
Anot Kriko –
Orgelio teorijos, sporos į Žemę galėjo patekti kosminio laivo pagalba, kur jos
buvo patalpintos specialiame konteineryje saugančiame sporas nuo kosminės
radiacijos poveikio. Tie kas organizavo tokį gyvybės patekimą į mūsų planetą
(čia jie nurodo jog visiškai nėra svarbu kaip juos vadinsime: dievais ar
ateiviais) gyvybės vystymui negalėjo pasirinkti nieko kito tik nukleino
rūgštis, nes jos yra svarbiausias gyvosios materijos pagrindas, sudaranti
biocheminį kodą ir dalyvauja perduodant paveldimas būsimo organizmo savybes.
Savo laiku, Krikas kartu su kitais mokslininkais iššifravo deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą. Būtent ši
komanda pasiūlė DNR vaizduoti dvigubos spiralės pavidalu. Už šį DNR tyrimą 1962
metais jiems buvo suteikta nobelio premija.
Komentarai
Rašyti komentarą