Alchemija
Europoje aktyviausiai veikė viduramžiais ir apšvietos laikotarpiu. Viduramžiais
ji iš esmės atstojo gamtamokslį, vėliau buvo labiau romantikų užsiėmimas.
Tačiau iš kur kilo pati alchemijos idėja?
Alchemikai save
vadino philosophy per ignem, t.y.
filosofais ugnies dėka, tad yra manančių, kad alchemijos šaknų derėtų ieškoti
gilioje senovėje, kai tik žmogus ar net jo protėviai pradėjo naudoti ugnį ir
pamažėle perprantant jos panaudojimo galimybes. Tarkime archajinis žmogus
pastebėjo, kad molį įmetus į ugnį pasikeičia jo savybės, lydant metalus jų
savybės taip pat kinta, tokiu būdu tapdami visiškai kitokios išvaizdos
medžiagomis turinčiomis naujas savybes. Žmogus pradėjo naudoti ugnį savo
reikmėm. Archajinis žmogus pastebėjo, kad ugnies paliesti daiktai tarsi tampa
tobulesni, pvz. išdegta puodynė pasidaro tvirtesnė ir panašiai. Tokiu atveju
tas kas mokėjo žeisti puodus galėjo stebėtis tuo ką viduramžių alchemikai
pavadino transmutacija. Tada patyrę asmenys, mokantys gaminti šiuos tobulesnius
daiktus ir žinantys technologinius receptus, ko gero slėpė savo žinias,
norėdami patys valdyti šias slėpiningas galias. Gali būti kad per tokį
ezoterinį žinių pobūdį formavosi magų ir žinių kastos.
Komentarai
Rašyti komentarą