Stebėdami mokslinės fantastikos istoriją mes puikiai galime atsekti sąsajas tarp pranešimų apie ufonautų pasirodymus ir to kas tuo metu ar kiek anksčiau buvo populiaru fantastikoje. Dar gerokai iki pasklindant pirmiesiems pranešimams apie ufonautus, fantastika tiesiog mirgėjo mažais žaliais žmogučiais. Beplaukės būtybės didelėmis galvomis ir akimis fantastikoje buvo populiarios trečiajame – ketvirtajame dešimtmečiuose, ypač bulvarinėje fantastikoje. Carl Sagan šių būtybių įvaizdžio išpopuliarėjimą sieja su H. G. Wellso sugalvotais žmonijos palikuonimis. Wellsas mąstė taip: žmonės išsivystė iš būtybių turėjusių mažesnes smegenis, tačiau jos buvo labiau plaukuotos nei mes, taip pat jos turėjo daugiau raumenų. Pratęsiant šią tendenciją tolyn į ateitį, jis manė, kad mūsų palikuonys turėtų būti beveik beplaukiai, turintys milžiniškas galvas, tačiau praktiškai negalintys savarankiškai vaikščioti. Tad Wellso manymu, kitose planetose evoliucija gali turėti panašius bruožus, tad mus turėtų lankyti mūsų palikuonių tipo būtybės. Tad tikėtina, jog ateivių vadinamų pilkaisiais įvaizdis išplaukia iš Wellso kūrybinio polėkio.
Komentarai
Rašyti komentarą