Bereikalingos prielaidos

   Paranormalių reiškinių sferoje paaiškinti kokį nors reiškinį dažnai pasitelkiami įmantrūs išvedžiojimai sukuriant įvairias mokslui nežinomas sąsajas ar galias. Tarkime kai kurie ufologai norėdami paaiškinti iš kur atsirado The Rake (Žmogus grėblys), sukūrė sąvoką sigma spinduliuotė. Nepaisant to, kad mokslininkai žino tik tris spinduliuočių rūšis (alfa, beta, gama), ufologai sukurdami tokią sąvoką nesistengia paaiškinti kas tai per sigma spinduliuotė. Čia tik vienas pavyzdys, kai bandant kažką paaiškinti kuriamos sudėtingos teorijos. Čia iškart mintys nuplaukia prie Carl Sagan pastebėjimo: „Jeigu tam tikrą konkretų reiškinį galima įtikinamai paaiškinti materijos ir energijos sąvokomis, kodėl turėtume kelti hipotezes, kad jo priežastys yra kažkas kita, kažkas, kam dar nėra patikimo įrodymo?“ . Tačiau paranormalių reiškinių gerbėjai kuria sudėtingas sistemas, nepaisydami, jog egzistuoja paprasti būdai paaiškinti. Čia taip pat norisi prisiminti ir Okamo skustuvo principą, kuris teigia, jog teiginys reikalaujantis mažiausiai prielaidų turėtų būti pats teisingiausias. Tarkime mes pamatome judančią šviesą danguje. Daug paprastesnis paaiškinimas yra, kad ten lėktuvas, tačiau teiginys, jog tai ateivių erdvėlaivis, reikalauja begalės kitų prielaidų, kurios kažkodėl tikintiems neatrodo kaip prielaidos. Žinoma, norint aklai kažkuo tikėti, žmogus dažnai nustoja kritiškai vertinti informaciją apie savo tikėjimo objektą, sukuria begales prielaidų, kad savo tikėjimą pagrįstų. Ir čia greičiausiai nieko nepadarysi, nes tokia jau mūsų psichologija.
   Beje, verta taip pat pastebėti, kad tie kas netiki paranormaliais reiškiniais, dažnai pasidaro hiperkritiški ir viską pradeda vertinti vadovaudamiesi išlanksto susidaryta nuomone. Kaip pastebi tas pats Carl Sagan: „Jeigu esate tiktai skeptiškas, tuomet jūsų nepasieks jokios naujos idėjos“ . Bet tai jau kita tema.

Komentarai