Mes tikime įvairiais prietarais. Ne tik tikime, bet dažnai bandome nuo jų apsisaugoti. Vienas iš apsaugos būdų yra trijų kartų nusispjovimas per kairį petį. Iš kur kilo toks apsaugos būdas?
Liaudies tikėjime, mus pasiekusiame iš stačiatikių liaudies tikėjimo kad ant kairio peties sėdi velnias. Pas stačiatikius dar dabar yra išlikęs paprotys krikšto apeigų metu atsisukti į vakarus (t.y. į blogio pusę) ir atsižadant šėtono pramanų tris kart spjauti. Apeigų metu tris kart spjaunama, nes tai daroma Trejybės vardan, atsimenant tai, kad Jėzus išgydė patepdamas seilėmis neregio akis (plg. Mk 8,22-26) bei neregio liežuvį (Mk 7,31-37). Liaudies pamaldumas šią nuo pirmųjų amžių krikšto apeigos dalį pavertė prietarais ir jau niekas nebežino kodėl spjaunama ir ar išvis reikia spjaudytis pamačius juodą katiną.
Su juodais katinais nešančiais nelaimę kita kalba, tačiau ji susijusi su mūsų aptariama tema. Inkvizicijos ir kiek ankstesniais laikais, bestiariumuose gyvūnai dažnai buvo skirstomi pagal tai kieno svitai priklauso: Dievo ar šėtono. Tarkime vienaragis buvo Dievo svitos dalis, nes reiškė nekaltybę, ikonografijoje jis simbolizavo Kristų Karalių, vienragis dažnai vaizduotas kaip Mergelės Marijos atributas; o štai voverė dėl savo kailio ugninio atspalvio buvo priskiriama šėtono svitai. Grįžtant prie juodo katino, šis vargšas gyvūnas dažnai buvo tapatinamas su šėtonu, kuris valdė raganą arba jai tarnavo. Taigi spjaudydamiesi kai išvystate juodą katiną, techniškai kalbant, spjaudote į ant peties tupintį šėtoną, kuriuo greičiausiai net netikite.
Liaudies tikėjime, mus pasiekusiame iš stačiatikių liaudies tikėjimo kad ant kairio peties sėdi velnias. Pas stačiatikius dar dabar yra išlikęs paprotys krikšto apeigų metu atsisukti į vakarus (t.y. į blogio pusę) ir atsižadant šėtono pramanų tris kart spjauti. Apeigų metu tris kart spjaunama, nes tai daroma Trejybės vardan, atsimenant tai, kad Jėzus išgydė patepdamas seilėmis neregio akis (plg. Mk 8,22-26) bei neregio liežuvį (Mk 7,31-37). Liaudies pamaldumas šią nuo pirmųjų amžių krikšto apeigos dalį pavertė prietarais ir jau niekas nebežino kodėl spjaunama ir ar išvis reikia spjaudytis pamačius juodą katiną.
Su juodais katinais nešančiais nelaimę kita kalba, tačiau ji susijusi su mūsų aptariama tema. Inkvizicijos ir kiek ankstesniais laikais, bestiariumuose gyvūnai dažnai buvo skirstomi pagal tai kieno svitai priklauso: Dievo ar šėtono. Tarkime vienaragis buvo Dievo svitos dalis, nes reiškė nekaltybę, ikonografijoje jis simbolizavo Kristų Karalių, vienragis dažnai vaizduotas kaip Mergelės Marijos atributas; o štai voverė dėl savo kailio ugninio atspalvio buvo priskiriama šėtono svitai. Grįžtant prie juodo katino, šis vargšas gyvūnas dažnai buvo tapatinamas su šėtonu, kuris valdė raganą arba jai tarnavo. Taigi spjaudydamiesi kai išvystate juodą katiną, techniškai kalbant, spjaudote į ant peties tupintį šėtoną, kuriuo greičiausiai net netikite.
Komentarai
Rašyti komentarą