Lei linijomis paprastai vadinami numanomi energetiniai kanalai pasiskirstę po visa mūsų planetą. Teigiama, jog tai yra kosminiai kanalai kuriais teka maginės ar kitokios energijos srautai.
Patį terminą „Lei linijos“ (t.y. Žemės linijos) sugalvojo britų verslininkas Alfredas Votkinsas. 1921 m. studijuodamas apylinkių žemėlapius jis pastebėjo, kad istoriniai pastatai, tokie kaip megalitai, bažnyčios ir pan.) išsidėstę tiesiomis linijos. 1922 m. A. Votkinsas išleido knygą „Senoviniais britų pėdsakais“, kurioje pristatė savo atradimą. Po trijų metų pasirodė kita jo knyga „Senovinės tiesiosiosios linijos“, kurioje išsamiai pristatyta jo teorija.
Nepaisant to, kad brėžiant brūkšnį tarp dviejų nutolusių objektų visada gausis tiesi linija, o dabartiniai ezoterikai jose įžvelgia maginės energijos srautus, pačiam Votkinsui šios linijos su tokiomis energijomis nesisiejo. Jo manymu, tai buvo prekybiniai keliai siekiantys neolito laikotarpį.
Alfredas Votkinsas mirė 1935 m. Ne už ilgo įsikūrė jo idėjų pasekėjų Tiesiųjų linijų klubas. 1936 m. britų rašytojas Daionas Fotshen išmąstė, kad šios linijos buvo sukurtos paslaptingų kosminių jėgų. Šias idėjas ypač išpopuliarino radiestezininkas, požeminio vandens ieškotojas Arthur Loton kuris mane, kad požeminio vandens telkiniai susisiję su megalitiniais statiniais. Iš esmės jis ir sukūrė teoriją, kad Lei linijos nurodo požeminės energijos srautus.
Taigi, Lei linijos yra dar viena pseudomokslinė su ezoterika susijusi idėja, kuri nutolo nuo savo pirminio varianto.
Patį terminą „Lei linijos“ (t.y. Žemės linijos) sugalvojo britų verslininkas Alfredas Votkinsas. 1921 m. studijuodamas apylinkių žemėlapius jis pastebėjo, kad istoriniai pastatai, tokie kaip megalitai, bažnyčios ir pan.) išsidėstę tiesiomis linijos. 1922 m. A. Votkinsas išleido knygą „Senoviniais britų pėdsakais“, kurioje pristatė savo atradimą. Po trijų metų pasirodė kita jo knyga „Senovinės tiesiosiosios linijos“, kurioje išsamiai pristatyta jo teorija.
Nepaisant to, kad brėžiant brūkšnį tarp dviejų nutolusių objektų visada gausis tiesi linija, o dabartiniai ezoterikai jose įžvelgia maginės energijos srautus, pačiam Votkinsui šios linijos su tokiomis energijomis nesisiejo. Jo manymu, tai buvo prekybiniai keliai siekiantys neolito laikotarpį.
Alfredas Votkinsas mirė 1935 m. Ne už ilgo įsikūrė jo idėjų pasekėjų Tiesiųjų linijų klubas. 1936 m. britų rašytojas Daionas Fotshen išmąstė, kad šios linijos buvo sukurtos paslaptingų kosminių jėgų. Šias idėjas ypač išpopuliarino radiestezininkas, požeminio vandens ieškotojas Arthur Loton kuris mane, kad požeminio vandens telkiniai susisiję su megalitiniais statiniais. Iš esmės jis ir sukūrė teoriją, kad Lei linijos nurodo požeminės energijos srautus.
Taigi, Lei linijos yra dar viena pseudomokslinė su ezoterika susijusi idėja, kuri nutolo nuo savo pirminio varianto.
Komentarai
Rašyti komentarą