Mėnulio pilnatis: kas pakeitė vilkolakius?

   Turbūt dažnas pastebėjote, kad per pilnatį žmonės darosi neramūs, vyksta daug visokiausio pobūdžio nelaimingų atsitikimų, ligoninėse nevykdomos kai kurios operacijos. Ir vis per tą nelemtą pilnatį. Kiek per ją visko vyksta. Senovėje be mums prastų dalykų pilnaties metu žmonės virsdavo vilkais, raganos skrisdavo į šabašus, atliekami maginiai ritualai. Įdomu ir paslaptinga.
   Žinoma, laikai keičiasi, mokslas atranda kas ir kaip mus veikia ar neveikia išvis. Apžvelkime kai kuriuos pilnaties poveikio teiginius, idant pamatytume kiek tame yra racionalaus pagrindo.
   Įprasta teigti, kad mėnulio pilnatis žmones veikia panašiai kaip jūros potvynius ir atoslūgius. Juk žmogus didžiąja dalimi sudarytas iš vandens, tad ir mėnulio pilnaties poveikis yra analogiškas, kaip ir visam vandeniui. Taip, išties, mėnulis kelia potvynius ir atoslūgius, nes jo gravitacija traukia visą po juo esantį vandenį aukštyn. Negana to, kelia ne tik vandenį, bet ir visą gruntą. Pastarasis gali pakilti net iki poros dešimčių centimetrų. Taigi, įrodyta, pilnatis veikia žmoguje esantį vandenį. Pala, bet juk mėnulis per pilnatį nuo mėnulio per kokią jaunatį skiriasi tik tiek, kad yra daugiau apšviestas. Vadinasi mėnulio pilnačiai priskiriamas efektas turėtų reikštis kas naktį. Nes nepaisant mėnulio fazės, jis kas naktį būna danguje, tik mažiau apšviestas. Potvyniai ir atoslūgiai taip pat yra kiekvieną parą vykstantis reiškinys, deja to paprastai nežino, puoselėjantys mėnulio pilnaties ir vandens santykio idėją.
   Bet juk per pilnatį žmonėms pačiuožia stogas? Turbūt ir patys tą pastebėjote. Vos tik prasideda pilnatis, tuoj į darbinį telefoną skambina nepatenkintas klientas arba kai kuria asmenys pradeda keistai elgtis. Įdomu tai, kad jie taip elgiasi nuolat, tik mes to nepastebime. Kaip to galima nepastebėti? Labai paprastai. Mūsų smegenys informaciją atsimena gana selektyviai (atsimintume viską, gana greit išprotėtume). Nutikus kokiam nors įvykiui, įprastai mes jo nebeatsimename, jei jis nebuvo kažkoks ypatingas. Tarkime, jei paskambino koks klientas esantis ant išprotėjimo ribos, apstaugė, parėkavo ir tu pagalvojau, hm, gal dabar pilnatis, pažiūrėjai, akurat. Tokiu atveju, tavo smegenys fiksuoja įvykį, nes jis iš kasdienio tampa ypatingu, turinčiu sąsajų su mėnuliškąja mistika. Po kurio laiko įvyksta analogiška situacija, tik nebuvo minties apie pilnatį, smegenys greičiausiai išmes šį įvykį iš atminties, nes jis per dėm kasdieniškas. Pabandykite žymėtis kiekvieną tokį įvykį ir pamatysite koks tai dažnas reiškinys. Kiek mokslininkai beatlikinėjo tyrimų, kažkokio ypatingo nuokrypio nuo normos, pilnaties metu, nepastebėjo. Panašiai yra ir su kraujo krešėjimo rodikliais. Atidžiai stebint įvykius, paaiškėjo, kad kraujo krešėjimui, pilnatis neturi jokios įtakos ir visi tikėjimai apie prastą krešumą atsirado būtent dėl šio įvykių išskyrimo.
   Bet tai gal vis tik kažkaip veikia, nes gi milijonai žmonių negali klysti? Deja gali. Ir klysta. Mėnulio pilnatis nuo seno apipinta legendomis ir įvairiais tikėjimais. Dalis tų tikėjimų remiasi ar tapo archetipiniais modeliais. Todėl ir toliau kuriama modernioji mitologija, tik tiek kad vilkolakius keičia... hm kas vis tik keičia vilkolakius? Tiesa pasakius, pilnatis veikia tam tikrą kiekį žmonių populiacijos. O būtent žmones kurie negali užmigti esant net ir minimaliam apšvietimui. Kai kuriems pilnaties šviesos pakanka, kad prasidėtų nemiga. Deja, toks poveikis itin retas ir nekelia statistinio kasdienio vidurkio. Taigi, turbūt galime sakyti, kad vilkolakius keičia insomniakai ir lengvatikiai.