Kalėdinė dovana Jums!


Knygos viršelis
   Sveikinu Jus mieli skaitytojai su šventomis Kalėdomis ir dovanoju savo antrąją knygą.
   Trumpai apie knygą: De Advenis knygoje sudėti mano kurti fantastiniai apsakymai. Iš tiesų tai maža mano istorijos dalis. Apsakymai sudėti chronologine parašymo tvarka. Pirmieji apsakymai tai mano kaip rašytojo pradžia, pirmieji bandymai. Pradžią taip ir vertinkite. Apsakymai rašyti nuo 1997 iki 2016 metų. Tai maždaug pusė to laiko kiek esu ant šio svieto. Tikiuosi kitos apsakymų rinktinės nereikės taip ilgai gimdyti.
   Ačiū, kad skaitote.
   NUORODA PARSISIŲSTI KNYGĄ
   Taip, žinoma, kad nemokamai :)




P.S. Būtų labai smagu susilaukti kokių nors komentarų apie knygą. Žinoma kai ją perskaitysite.

Kaip atsirado Lei linijos

   Lei linijomis paprastai vadinami numanomi energetiniai kanalai pasiskirstę po visa mūsų planetą. Teigiama, jog tai yra kosminiai kanalai kuriais teka maginės ar kitokios energijos srautai.
   Patį terminą „Lei linijos“ (t.y. Žemės linijos) sugalvojo britų verslininkas Alfredas Votkinsas. 1921 m. studijuodamas apylinkių žemėlapius jis pastebėjo, kad istoriniai pastatai, tokie kaip megalitai, bažnyčios ir pan.) išsidėstę tiesiomis linijos. 1922 m. A. Votkinsas išleido knygą „Senoviniais britų pėdsakais“, kurioje pristatė savo atradimą. Po trijų metų pasirodė kita jo knyga „Senovinės tiesiosiosios linijos“, kurioje išsamiai pristatyta jo teorija.
   Nepaisant to, kad brėžiant brūkšnį tarp dviejų nutolusių objektų visada gausis tiesi linija, o dabartiniai ezoterikai jose įžvelgia maginės energijos srautus, pačiam Votkinsui šios linijos su tokiomis energijomis nesisiejo. Jo manymu, tai buvo prekybiniai keliai siekiantys neolito laikotarpį.
   Alfredas Votkinsas mirė 1935 m. Ne už ilgo įsikūrė jo idėjų pasekėjų Tiesiųjų linijų klubas. 1936 m. britų rašytojas Daionas Fotshen išmąstė, kad šios linijos buvo sukurtos paslaptingų kosminių jėgų. Šias idėjas ypač išpopuliarino radiestezininkas, požeminio vandens ieškotojas Arthur Loton kuris mane, kad požeminio vandens telkiniai susisiję su megalitiniais statiniais. Iš esmės jis ir sukūrė teoriją, kad Lei linijos nurodo požeminės energijos srautus.
   Taigi, Lei linijos yra dar viena pseudomokslinė su ezoterika susijusi idėja, kuri nutolo nuo savo pirminio varianto.

Daktaro Fox‘o efektas


  Kartais klausant įvairius mokymus ir vertinant juos kritiškai, supranti, kad kalbėtojas nieko rimto nepasako, tačiau yra itin populiarus. Kodėl taip nutinka?
  Į šį klausimą mums gali padėti atsakyti vadinamasis Daktaro Fox‘o efektas. Šis efektas pasireiškia kai kalbėtojas, sava charizma, oratorystės gebėjimais, artistiškumu ir geranoriškumu paperka publiką ir taip užmaskuoja savo pranešimo beprasmiškumą ir pateikiamos medžiagos lėkštumą.
   1970 metais į Kalifornijos medicinos mokykloje vykstančią konferenciją buvo sukviesti medicinos ir psichologijos mokslo akademinės bendruomenės nariai. Vieną iš konferencijos pranešimų skaitė toks Myron‘as L. Fox‘as svečias iš Alberto Einsteino Medicinos koledžo, klausytojams pristatytas kaip medicinos mokslų daktaras. Pranešimas buvo įvertintas teigiamai, kaip labai turiningas, išsamus ir naudingas. Tačiau įdomiausia dalis ta, kad kalbėtojas nebuvo mokslų daktaras. Ne gana to, jis visiškai nesigaudė temoje apie kurią kalbėjo. Jis buvo aktorius (Michael Fox), o konferencijos organizatoriai tokiu būdu atliko eksperimentą. Čia svarbi dalis buvo aktoriaus pristatymas kaip rimto specialisto. Aktorius atitinkamai pasiruošė atlikti vaidmenį. Iš anksto parengtoje kalboje buvo naudojama daug mokslinių terminų ir formuluočių, paimtų iš tikrų mokslinių straipsnių, tačiau sudėliotų be jokios logikos. Aktorius puikiai atliko vaidmenį, profesionaliai suvaidindamas mokslininką. Jis buvo malonus su klausytojais, rodė daug emocijų bei elgėsi kaip neabejotinas savo srities autoritetas. 
   Ant šio kabliuko pasimovė ne bet kas, o akademinės bendruomenės nariai. Dabar įsivaizduokite jog auditorija yra ne mokslo žmonės, bet šiaip eiliniai piliečiai, o paskaitą veda koks nors charizmatiškas pseudomoklininkas su fantazijomis prigrūsta teorija, ezoterikas pristatantis seniai užmirštą banalią išmintį arba dvasinis mokytojas pažeriantis mistinį kokteilį surankiotą iš įvairių religijų. Pridėkime prie į jo kalbėseną įvairių tarptautini, moksliškai skambančių terminų ir garantuotai atsiras pasekėjų ir fanų klubas.
   Tad kaskart klausydami paskaitas, kur bebūtumėte, kritiškai vertinkite jums sakomą informaciją. Informacijos srautas begalinis ir pasiklysti jame be galo lengva, ypač jei vertini kaip gerai pakalbėjo lektorius, o ne tai ką jis pasakė.

Du paleovizito principai

   Noriu pasidalinti keliomis religijų tyrėjo Gintaro Beresnevičiaus mintimis apie vadinamąjį paleovizitą (kitaip paleokontaktas arba, paleokosmonautiką), išsakytomis žurnale „Katalikų pasaulis“ (1989 m. Nr. 13-14).
   Visų pirma, pačios paleovizito idėjos „nepateikia jokių naujų duomenų apie žmonijos kultūros raidą, o tik savaip interpretuoja seniai žinomus istorinius faktus“. Nors įžvalga pateikta jau prieš beveik 20 metų, bet stebint dabartines tendencijas iš esmės niekas nepakitę.
   Toliau G. Beresnevičius išskiria du išankstinius paleovizito principus, juos netrukus pateiksiu, tik pradžioje siūlau atkreipti dėmesį į žodį „išankstinis“. Paleovizito šalininkai, paprastai iš anksto žino ką reikia įrodyti arba duomenis vertina su išankstiniu nusistatymu, o tai savaime iškreipia duomenų interpretavimą. Taigi, kaip jau minėjau, Beresnevičius išskiria du principus: „tai antgamtinės tikėjimo prigimties neigimas (žmonijos tikėjimo objektas – ne Dievas, o aukštą technologijos lygį pasiekę ir kadaise žmonių sudievinti ateiviai) ir nepasitikėjimas žmogaus protu bei valia (didieji žmonijos kultūros kūriniai esą ateivių veiklos produktas)“. 
   Kiek tenka domėtis paleovizito idėjomis, išties keistos būna akivaizdžių istorinių faktų interpretacijos, duomenų iškreipimas ir kitokios realybės neatitinkančios idėjos, tad gal ne be reikalo G. Beresnevičius kelia klausimą: „juk, persiėmę paleokosmonautikos idėjomis, vardan abejotinų teiginių turėtume atsižadėti tikros žmonijos istorijos, kultūros, tikėjimo, vilties. Ar ne per didelės kainos reikalaujama už paprastą žmogišką žingeidumą?“

Dar keli žodžiai apie miego paralyžių

John Henry Fuseli "Košmaras"
   Fizikas teoretikas ir mokslo populiarintojas Michio Kaku, savo knygoje „Proto ateitis“ pastebi, kad maždaug 6 proc. žmonijos kenčia nuo miego paralyžiaus (apie šią būseną išsamiau esu rašęs anksčiau). Žmonės patiriantys miego paralyžių, pabudę patiria nemenką išgąstį bei haliucinacijas. Daug kam atrodo, kad kažkas yra prislėgęs krūtinę, rankas ir kojas laiko pabaisos ir pan. Kadangi toks mūsų neurofiziologijos fenomenas žinomas nuo seno, tad jis atsispindi ir vaizduojamajame mene, pvz. paveikslai kuriuose vaizduojamos bundančios iš miego moterys ant kurių krūtinės tupi į jas spoksantis demonas. Dalis psichologų mano, kad miego paralyžius gali paaiškinti vadinamąjį ateivių abdukcijos sindromą.

Įrodyta: Visata yra holograminė!

Hologramines visatos modelis
   Lietuvos mokslininkai neseniai ėmėsi tirti neįtikėtino reiškinio, o būtent holograminės visatos teorijos įrodymų. Tokių įrodymų kasdien daugėja, nes moderniosios technologijos, panaudojant specialius filtrus geba užfiksuoti holograminės visatos paraleles (tai oficialus terminas apibrėžiantis holograminės visatos matricines emanacijas bei hipostazinio lauko apraiškas). Tokias paraleles fiksuoja ne tik mokslininkai, bet ir eiliniai lietuviai. Po straipsneliu matote, nuotrauką kurioje vilnietis Zbišekas Zabiela užfiksavo vieną iš hipostazinio lauko epifaniją. Stebėtina, kad vilniečiui tai pavyko padaryti su savimi teturint tik paprastą, nors ir išmanųjį telefoną. Vilnietis teigia, kad tuo metu fotografavo gražiai atrodantį dangų.
   Britų mokslininkas Markas Stendokas, teigia kad greta holograminės visatos apostazių, dažnai fiksuojami ir neatpažintais skraidančiais objektais vadinami ateivių erdvėlaiviai (vieną jų galite matyti ir nuotraukoje). Tad, mokslininko manymu, tai tik laiko klausimas kada paaiškės NSO prigimtis. Lietuvis, astrofizikos ir astronavigacijos mokslų daktaras Steponas Darius Narkūnas, teigia, kad neatpažintais skraidančiais objektais skraido ne ateiviai iš kitų planetų, bet holograminės visatos kūrėjai anunakiai, kurie minimi dar senovės šumerų metraščiuose. 
   Ezoterikos mokslų daktaras Darius Arkliomantas mano, kad holograminės visatos hipostazinio lauko paralelių emanaciją paskatino 2012 metais pro Žemę praskriejusios Nibiru planetos šleifo paliktų astralinių lervų dalelių energetinės iškrovos.
   Taigi, galime drąsiai teigti, jog holograminės visatos teorija yra įrodyta. Džiugi žinia, ar ne?

Vilniečio Zbyšeko Zabielos užfiksuota holograminės visatos emanacija


Kanados Vilnius

   Verslosavaitė.lt aptikau tekstuką, tad jį perpasakosiu:
   Nedaugelis žino, kad Kanadoje (Ontarijo provincijoje į rytos nuo Otavos) egzistuoja miestelis Vilnius, nors tiesa, jis vadinamas lenkiškai – Wilno. Patį miestelį 1858 m. įkūrė lenkų emigrantai. Įdomu tai, kad miestelį įkūrė ne atvykėliai iš Lietuvos sostinės, o kašubai, gyvenantys šiaurinėje Lenkijos dalyje. Miestelį Vilniumi jie pavadino savo dvasinio lyderio Ludwiko Dembskio, gimusio Lietuvos Vilniuje, garbei. Šis miestelis laikomas seniausia lenkų kolonistų gyvenviete įkurta Šiaurės Amerikos žemyne. Kanados Vilniuje vis dar tebėra žmonių, kalbančių kašubų kalba.
   O prie ko čia paranormalūs reiškiniai? Anot legendų, šis Vilnius yra Kanados vampyrų sostinė. Apie tai Virdžinijos universiteto profesoriaus Jano Perkowski netgi buvo parašytas mokslinis darbas. Tai 85 puslapių veikaliukas pavadintas „Vampyrai, nykštukai ir raganos tarp Ontario kašubų“.
   Būsite Kanadoje būtinai apsilankykite.