Kuo skiriasi gamtamokslis ir pseudomokslas?



   Šiuo metu rinkoje atsirado begalė produktų bei projektų paremtų pseudomoksliniais tyrimais. Tai ir Himalajų druska ir vandens vitalizatoriai, paremti pseudomokslininko Emoto Masaru darbais, ir sidabrinės kojinės, ir dar begalė kitų keistų dalykų. Tūlas pilietis negeba atskirti kokia prekė yra pagrįsta moksline metodika, o kuri ne. Tad ši maža atmintinė jums padės atskirti gamtamokslį nuo pseudomokslo.
   I. Gamtamokslis nestovi vietoje, jis nuolat kinta, vos tik atrandami nauji duomenys, iškart keičiasi gamtamokslinės koncepcijos ar net pati pasaulėvoka. Begalė gamtamokslinių teorijų subyrėjo į šipulius atsiradus naujiems duomenims. Pseudomoksluose gi idėjos yra stacionarios. Daugelis dabartinių pseudomokslinių idėjų remiasi šimtmečių senumo pamąstymais. Va, pavyzdžiui, Homeopatija yra paremta viduramžiškos simpatinės magijos idėja, kad panašus gydo panašų, arba indigo vaikų fenomenas kuris yra pagrįstas teosofinėmis Blavackajos idėjomis.
   II. Kiekvienas gamtamokslinis atradimas visuomet yra peržiūrimas kolegų. Vieno mokslininko idėja, nepatvirtinta kitų mokslininkų niekada nebūna pripažinta. Pseudomoksluose gi kiekvienas „tyrėjas“ kelia savas idėjas ir paprastai neleidžia niekam jų tikrinti.
   III. Čia mes prieiname prie trečiojo kriterijaus: gamtamokslis skatina kritiką, nes idėjos patvirtinamos tik tada kai atlaiko mokslinę kritiką. Su pseudomokslais gi atvirkščiai, bet kokia kritika laikoma sąmokslu ar susimokymu prieš naujas idėjas. Čia geras pavyzdys būtų kreacionizmas, kuris tiki mokslininkų sudarytu sąmokslu prieš religines tiesas. Kaip ten bebūtų pseudomoksliniai „laimėjimai“ kritikos neatlaiko.
   IV. Gamtamokslis visuomet atsižvelgia į visus naujus faktus bei duomenis, jis ima pasaulio pažinimo visumą ir visas hipotezes remia tuo kiek mes pažįstame pasaulį. Pseudomokslai gi atmeta tuos faktus kurie netinka jų teorijai pagrįsti. Atliekama tam tikra faktų selekcija, pasirenkant iš visumos tik tai kas naudinga. Negana to, dažnas pseudomokslininkas remiasi prieš tai buvusių pseudomokslininkų idėjomis, kurios jau ir taip esti klaidingos.
   V. Gamtamokslinių tyrimų rezultatus visuomet galima patikrinti ir empirinio tyrimo atkartojimo rezultatai visuomet gaunasi tokie pat. Pseudomoksluose tyrimo rezultatų neįmanoma atkartoti ar patikrinti laboratorinėmis sąlygomis. Štai, jau anksčiau minėto Eoto Masaru vandens emocijų tyrimas, kurio metu jis atseit nufotografavo vandens emocijas užfiksuodamas jas ledo kritstalėliuose. Kiek toks pats bandymas buvo kartojamas laboratorijos sąlygomis, nieko nesigavo. Vėliau ir pats Emotu Masaru prisipažino, jog fotografuodavo kristalus, kol gaudavo reikiamą rezultatą, o tai jau nėra mokslinė prieiga.
   V. Labai konkretūs produkto panaudojimo būdai, taip pat yra vienas iš moksliškumo kriterijų, o su pseudomoksliniais produktais paprastai būna taip, jog jie „turi“ platų panaudojimo spektrą. Taip vos ne kasdien atsiranda vis nauja pseudomokslinė panacėja nuo visų ligų.
   VI. Paskutinis kriterijus mūsų atmintinėje yra tikslūs matavimai. Visus empirinius mokslinius tyrimus galima pamatuoti ir tiksliai apskaičiuoti. Pseudomoksliniai tyrimai gi paremti apytiksliais skaičiavimais, arba mokslui nežinomomis energijomis.
   Taigi, ši maža atmintinė, padės nepasiklysti informacijos sraute ir atskirti pelus nuo grūdų.

Video, su pranešime minėto Emoto Masaru "tyrimo" rezultatais:

 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą