NSO ir vaiduokliai, to pačio gandro atnešti vaikai?

   Paprastai manoma jog vaiduokliai ir NSO yra skirtingi reiškiniai, tačiau paranormalių reiškinių tyrėjas S. V. Gordejevas mano jog šie reiškiniai susiję tarpusavyje. Čia jis remiasi liudininkų parodymais. Štai Anglijoje nuo seno būdavo regimi šunys su degančiomis akimis (beje būtent šie mitai paskatino Artura Konaną Doylį parašyti kūrinį “Baskervilių šuo”), tie šunys pasirodydavo taip dažnai jog kiekvienas turėjo savo pravardes: Harpuneris, Kaliausė ir t.t.. 1972 metais nutiko toks įvykis: Dartmuro mieste į vieno vietinio gyventojo namus užėjo juodas šuo. Kai žmogus užvožė vaiduokliui su kačarga, staiga plykstelėjo balta šviesa, dingo elektra ir buvo apgadinti net kaimyninių namų stogai.
  Gordejevas rašo, jog II a. pr Kr. biblinis veikėjas Enochas aprašė kaip šimtai žmonių susitiko su ateiviais ant Hermono kalno, kurio metu ateiviai lytiškai santykiavo su žmonėmis, o štai patį Enochą mirgančios švieselės atvedė prie krištolinės sienos, kuri švytėjo ir ten Enochas bendravo su dievais.
   O tokie nutikimai, anot Gordejevo yra akivaizdūs NSO ir vaiduoklių pasireiškimo ženklai. Anot jo, panašūs įvykiai yra akivaizdžiai įrodo NSO ir vaiduoklių ryšį. Gordejevas mano, jog tiek NSO tiek vaiduokliai pasirodo rajonuose su ypatingomis geomagnetinėmis savybėmis. Todėl tai gali būti racionalūs, tačiau oficialiam mokslui dar nepažinūs gamtos reiškiniai, nors iš kitos pusės, gal matomi vaiduokliai ir yra tie patys ateiviai. O gal viskas yra atvirkščiai: vaiduoklius mes palaikome ateiviais?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą