Sindromas "Aš irgi"

Straipsnio "500 metrų iki kontakto" antraštė
   Kai skraidančią lėkštę ar kokį kitą paranormalų reiškinį mato vienas žmogus, paprastai pasigirsta nuomonės jog tai galėjo būti haliucinacija ar kas nors panašaus. Tačiau dažnai paranormalius reiškinius mato grupė žmonių, kaip gi tada vertinti regėtą dalyką? Masinė haliucinacija? Taip paprastai grupinių regėjimų neapibrėši, tad visus mažiau patyrusius tyrėjus tai gali įvesti į aklavietę, nes čia gali reikštis psichologinis efektas vakarietiškoje literatūroje vadinamas “me too syndrome” (sindromas “Aš irgi”). Bet kurioje visuomenėje egzistuoja tam tikras procentas žmonių, kurie lengvai pasiduoda įspūdžiams arba šiaip linkę meluoti, tad tokie žmonės linkę pasiduoti melagingiems atsiminimams ar nesąmoningai kurti nerealius įvykius. Tarkime, toks žmogus, perskaitė laikraštyje jog Vilniuje buvo regėtas NSO, tad jis pats patiki tuo jog matė tą patį NSO ir dar sugeba su visomis smulkmenomis nupasakoti kaip jis tą NSO regėjo.
   Gana įdomų eksperimentą, parodantį kaip veikia šis sindromas, 1990 metų birželio 1 dieną, padarė Rusijos laikraštis “Moskovskij komsomolec”. Pirmajame puslapyje pasirodė straipsnis pavadinimu “500 metrų iki kontakto”. Prie straispnio buvo pridėta ryški NSO nuotrauka. Be to, redakcija prašė atsiliepti visus regėjusius būtent šį NSO. Nuotrauka buvo padaryta iš dviejų viena ant kitos sudėtų lėkščių pasiskolintų iš valgyklos. Įdomu tai, jog per du ateinančius mėnesius į redakciją paskambino apie 300 asmenų, teigusių, jog regėjo šią skraidančią lėkštę, o dar 100 žmonių atsiuntė laiškus su išsamiais šio NSO aprašymais, kurie sutapo su laikraštyje paskelbtu skraidančios lėkštės nupasakojimu. Įstabiausias aprašymas buvo su išsamiu aprašymu, kaip Kuznevsko rajone, nusileido būtent šita skraidanti lėkštė ir kaip iš jos išlipo ufonautai, o štai keturiasdešimtmetė Tatjana R. Pasakojo kaip ji vos atsimušė nuo seksualiai prie jos priekabiavusių skraidančios lėkštės pilotų.
   Psichologai mano, jog dažniausiai šiam sindromui pasiduoda: namų šeimininkės, pensininkai ir panašūs asmenys, paprastai neužimantys atsakingų postų. Kita vertus, negalime atmesti ir visų liudijimų kai kalbėjo pilotai, aukštą rangą užimantys pareigūnai ir kiti panašūs asmenys.
   Taigi, rimtas tyrėjas, turėtų labiau kreipti dėmesį į tuos liudijimus kurie buvo papasakoti iki straipsnių apie tą įvykį pasirodymo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą