1953 metais tyrėjas Stenlis
Mileris laboratorinio eksperimento metu parodė kaip pirmykštėje Žemėje, lengvai
galėjo užgimti gyvybė. Jis sumaišė vandenį su vandeniliu, metanu ir amiaku,
taip padarydamas vadinamąjį Pirmykštį sultinį. Būtent šie komponentai buvo
pirmykštės Žemės pagrindas. Tada Mileris per šį tirpalą paleido elektros
iškrovą, taip imituodamas pirmykštėje Žemėje vykusį gausų žaibavimą. Šio
eksperimento rezultatai buvo įspūdingi. Mileriui šiame tirpale pavyko išgauti
organines molekules vadinamas aminorūkštimis. Aminorūkštys yra baltyminės
dalelės kurios įeina į visų mums žinomų organizmų kūnus. Taigi galima tokia
išvada: jei žaibas padėjo iš tokio tirpalo, pirmykštėje Žemėje užgimti gyvybei,
tai ar negali būti, jog analogiškai gyvybė galėjo užgimti ir kitose planetose?
Juk kosminiai zondai panašius komponentus kaip Milerio eksperimente aptinka
visoje Saulės sistemoje.
Žinoma, visos mums pažįstamos
gyvybės formos yra priklausomos nuo skysto vandens ir anksčiau visi gyvybės
kosmose tyrimai apsiribojo skysto vandens paieškomis, tačiau dabar šios ribos
prasiplėtė ir manoma, jog gyvybė galėjo užsimegzti ir kitokiomis sąlygomis.
Tokią tyrimų eigą paskatino vadinamųjų ekstremofilų atradimas. Ekstremofilai
yra tokios gyvybės formos, kurios gyvena itin aukštose ar itin žemose
temperatūrose. Tokios gyvybės pavyzdžių randama mūsų planetoje. Ekstremofilai
randami ir itin karštuose geizeriuose ir po Arkties ledais. Žinoma, tai yra
nedideli, paprasti organizmai, tačiau jų atradimas gerokai praplėtė gyvybės
egzistavimo ribas.
Tokie atradimai skatina mokslininkus
naujai pažvelgti į gyvybės kitose planetose tikimybę. Kai kurie mokslininkai
net kelia mintį, jog gyvybė kitose planetose bus atrasta pe artimiausius 10
metų.
Komentarai
Rašyti komentarą