Paranormalios vaiduoklių pasirodymų teorijos

Brown Lady of Raynham Hall, 1936 m.
   Parapsichologija, vadovaudamasis Karlo Gustavo Jungo teorija, mano jog vaiduokliai gali būti žmogaus sąmonės ir pasąmonės produktas, esantis tarpinėje būsenoje tarp anapusinės realybės ir regėjimo, religine jo prasme. Regėjimai šiuo atveju nėra pririšt prie konkrečios vietos ir turi kokį nors konkretų tikslą: pranešti apie gresiančią nelaimę ir pan. Vaiduoklis gi kaip toksai, yra anapusybės pasireiškimas. Priešingai nei regėjimai, vaiduoklių pasirodymai būna gąsdinantys. Vaiduoklių pasirodymai paprastai neturi jokio konkretaus tikslo.
   Teorijų yra begalė, tad čia apžvelgsime tik pačias populiariausias iš jų, nes praktiškai kiekviena ezoterikos ar parapsichologijos sritis kelia savas idėjas, tad jų visų apžvelgti praktiškai neįmanoma.
   Mirusiųjų dvasios neradusios ramybės. Ši teorija teigia, jog kartais mirusieji, dėl nepabaigtų darbų, mirties baimės, prisirišimo prie materialaus pasaulio, nesuvokia to kad numirė, tad nesugeba pereiti į anapusybę, tad jų sielos lieka klajoti žemėje. Manoma, jog tai gali būti ir ne siela, o eterinis arba astralinis kūnas.
   Pranešimas iš anapusinio pasaulio. Ši teorija teigia, jog žmogus mirtino pavojaus atveju išleidžia telepatinį signalą, kuris užsifiksuoja informaciniame pasaulio lauke ir tampa regimu plika akimi.
   Ateiviai iš kosmoso arba paralelinio pasaulio, bei ateities. Paprastai teigiama, jog tai ne pats asmuo bet jo energetinis kūnas atkeliauja iš svetur. Ši teorija taip pat teigia, jog į mūsų pasaulį gali atkeliauti ir negyvi objektai, tokie kaip traukiniai bei įvairūs daiktai.
   Demonai. Dalis religijų, tame tarpe ir kai kurios krikščionių denominacijos mano, jog vaiduokliai yra puolę angelai arba demonai, kurie atėjo į mūsų pasaulį gąsdinti ar gundyti žmonių, bei taip juos atitraukti nuo Dievo.
  It/Id. Froidas teigė, jog vaiduoklis yra sąmonės atplaišėlė, kuri ištrūko iš kūno ir taip nubaudė savo nešiotoją. It vaiduoklis dažnai primena gyvūno bruožus, dažnai palieka žymes ant aukos kūno, taip pat gali skatinti žmogų žudyti ar savižudybei. Žinoma, čia nereikia suvokti mistiškai, nes anot Froido vaiduokliai tėra mūsų sąmonėje ir pasąmonėje vykstantys procesai, paskatinti kaltės jausmo.
   Paveldimumas. Dažnas vaiduoklis gali būti šeimos įsitikinimų ir tikėjimų dalis, perduodama iš kartos į kartą. Tokiu būdu, tikėjimas pagimdo substanciją kuri atsiskyrusi nuo minčių ir šeimos informacinio lauko, pradeda gyventi nepriklausomą gyvenimą. Ši teorija teigia, jog kuo senesnė giminė, tuo mateialesnis būna vaiduoklis. Tačiau jei į tokį vaiduoklį nustojama kreipti dėmesį, jis išnyksta.
   Istorinis filmas. Ši teorija teigia, jog vaiduokliai yra kolektyvinės sąmonės atspindy informaciniame pasaulio lauke arba Planetiniame Prote. Tokie vaiduokliai paprastai atsiranda kokiose nors istornėse vietose, pavyzdžiui mūšių laukuose, ar pilyse. Čia svarbu, kad istorinis įvykis būtų fiksuojamas visuotinėje sąmonėje, t.y. kad apie jį būtų prisimenama. Kai istorinis įvykis užmirštamas, paprastai išnyksta ir su juo susiję vaiduokliai.
   Šizofreninė projekcija. Paprastai manoma, jog psichiniai ligoniai, geba materializuoti savo mintis. Paprastai jos pasireiškia kaip poltergeistas, tačiau kartais ir kaip regimas vaiduoklis.
   Astralinis dvynys. Čia paprastai kalbama apie tai, jog vaiduokliai yra kito žmogaus suprojektuota astralinė projekcija, kurią mes regime. Kartais mes galime matyti ir savo astralinį kūną.
   Štai kelios teorijos, jų yra ir daugiau, bet kaip jau minėjau, visų jų neįmanoma apibrėžti.

   Jei domina moksliniai pamąstymai apie vaiduoklius, skaitykite ankstesnę apžvalgą "Moksliniai vaiduoklių regėjimo paaiškinimai"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą