Banšė – ragana vaiduoklis

   Su banšės pavadinimu galite susidurti skaitydami tekstus apie airių bei škotų mitologiją. Banšė yra laikoma ragana vaiduokliu, kurios klyksmas pranašauja greitai ateisiančią mirtį. Pati legenda greičiausiai kilo iš airių laidojimo apeigose dalyvaujančių raudotojų. Tikėta, jog didžiosios gėlų (keltų tauta) giminės turi savo raudotojas fėjas, kurios buvo aiškiaregės ir nuspėdavo tautos narių mirtį. Žodis “banši” yra kilęs arba iš airių arba iš škotų kalbos (air. bean sí ir škot. bean shìth sidhių moteris ar fėjų kalvų moteris). Greičiausiai sidhiai buvo ikikrikščioniškosios gėlų mitologijos gamtos dvasios arba protėviai. Škotijoje tikima, jog banšes dažnai galima išvysti prie ežerų ar kitų vandens telkinių, skalbiančias savo apsiaustus ir giedančias laidotuvių giesmes. Taigi pasakojimai apie jas kažkiek primena lietuviškas sakmes apie laumes raganas. Tradiciškai, banšės apibūdinamos, kaip liesos moterys, baltais veidais, ilgais plaukais ir paraudusiomis nuo verkimo akimis, nors kartais pasitaiko ir pasakojimų kuriuose banšės apibūdinamos kaip šlykščios išvaizdos moteriškės. Pačiu baisiausiu dalykus pas banšes laikomas jų veriantis klyksmas, kurio negali ramiai klausyti joks gyvas žmogus. Sakoma, kad tas klyksmas toks baisus, jog jį išgirdę dažnai tuoj pat mirdavo, na arba mirdavo po kelių dienų, nes susirgdavo iš baimės. Sakoma, jog savo klyksmu, banšės kvietė gyvuosius į mirusiųjų karalystę. Tikėta, jog banšės klyksmą, girdi tik tas kuriam jau ir taip lemta numirti, tačiau jei turi mirti koks nors karalius arba nacionalinis herojus, banšės klyksmą gali girdėti ir visa šalis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą