Kriko-Orgelio teorija apie gyvybės atsiradimą Žemėje


   Antroje XX a. pusėje biofizikas Frensis Krikas ir genetikas Leslis Orgelis, visas tuo metu egzistavusias gyvybės atsiradimas Žemėje teorijas laikė neįtinančiomis, tad jie ėmėsi vystyti savo teoriją paremtą dar XX amžiaus pradžioje, Nobelio premijos laureato Svante Arrenius išsakytą mintimi, apie gyvybės patekimą į mūsų planetą sporų pavidalu, kurios buvo apsaugotos nuo išorinio poveikio (tai vadinamoji panspermijos teorija). Savo teoriją abu mokslininkai pristatė 1971 m. konferencijoje vykusios Biurokane (Armėnija) kur tuo metu buvo viena didžiausių astrofizikos observatorijų, vėliau, 1975 m., jų teorija buvo pristatyta Lisabonoje vykusiame Tarptautiniame astronautikos kongrese, o dar po metų Krikvenice (Jugoslavija) III-ajame Senovės astronautikos bendrijos kongrese.
   Anot Kriko – Orgelio teorijos, sporos į Žemę galėjo patekti kosminio laivo pagalba, kur jos buvo patalpintos specialiame konteineryje saugančiame sporas nuo kosminės radiacijos poveikio. Tie kas organizavo tokį gyvybės patekimą į mūsų planetą (čia jie nurodo jog visiškai nėra svarbu kaip juos vadinsime: dievais ar ateiviais) gyvybės vystymui negalėjo pasirinkti nieko kito tik nukleino rūgštis, nes jos yra svarbiausias gyvosios materijos pagrindas, sudaranti biocheminį kodą ir dalyvauja perduodant paveldimas būsimo organizmo savybes.
   Savo laiku, Krikas kartu su kitais mokslininkais iššifravo deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą. Būtent ši komanda pasiūlė DNR vaizduoti dvigubos spiralės pavidalu. Už šį DNR tyrimą 1962 metais jiems buvo suteikta nobelio premija.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą