Termino „placebo“ kilmė

   Ko gero visi esame girdėję terminą placebo, tad norisi papasakoti apie jo kilmę.
   Pats žodis placebo yra žinomas nuo antikinių laikų. Platonas šį terminą naudoja Trakijos karaliaus Zamolksio dialoge su Sokratu, kalbėdamas apie tai, kad gydant kūną, gydytojas privalo pataikauti ir protui.
   Žodis placebo pirmą kartą mokslinėje literatūroje buvo panaudotas 1785 m., leidžiant antrąjį George Motherby „Naująjį medicinos žodyną“ (New Medical Dictonary). Šiame veikale, mūsų aptariamas terminas buvo apibrėžtas kaip „įprastas metodas arba vaistas“. Tuo norėta pabrėžti, kad šis vaistas yra trivialus ir neįspūdingas, o pats terminas turėjo menkinamą reikšmę. Iki 1811 metų menkinamoji žodžio reikšmė nusistovėjo ir Robert Hooper sudarytame „Naujame medicinos žodyne“ prie termino placebo minima, kad tai epitetas apibūdinantis vaistą skirtą labiau patenkinti pacientą, bet ne jam padėti
   Žinoma, pats žodis buvo plačiai vartotas ir seniau. Pavyzdžiui, viduramžiais jis apibrėžė nenuoširdumą ir lupikavimą, kai dalis dvasininkų imdavo didelius pinigus už 116 psalmės giedojimą per laidotuves. Tuo metu Šventojo Rašto tekstai buvo naudojami lotynų kalba (Vulgatos vertimas), tad iš čia viduramžių Europoje ir pasklido šis žodis, nes giedotoji 116 psalmės dalis prasideda žodžiais: Placebo Domino in regione vivorum (liet. Todėl einu savo keliu VIEŠPATIES Artume gyvųjų šalyje) Ps 116,9.
   Šiais laikais placebo terminu vadinamas bet koks preparatas kuris negydo (cukraus piliulė, fiziologinis tirpalas ir pan.), tačiau duodamas pacientui teigiant, kad tai vaistas ir kartais pacientas pasveiksta.

Komentarai