Filosofai ugnies dėka

   Alchemija Europoje aktyviausiai veikė viduramžiais ir apšvietos laikotarpiu. Viduramžiais ji iš esmės atstojo gamtamokslį, vėliau buvo labiau romantikų užsiėmimas. Tačiau iš kur kilo pati alchemijos idėja?
   Alchemikai save vadino philosophy per ignem, t.y. filosofais ugnies dėka, tad yra manančių, kad alchemijos šaknų derėtų ieškoti gilioje senovėje, kai tik žmogus ar net jo protėviai pradėjo naudoti ugnį ir pamažėle perprantant jos panaudojimo galimybes. Tarkime archajinis žmogus pastebėjo, kad molį įmetus į ugnį pasikeičia jo savybės, lydant metalus jų savybės taip pat kinta, tokiu būdu tapdami visiškai kitokios išvaizdos medžiagomis turinčiomis naujas savybes. Žmogus pradėjo naudoti ugnį savo reikmėm. Archajinis žmogus pastebėjo, kad ugnies paliesti daiktai tarsi tampa tobulesni, pvz. išdegta puodynė pasidaro tvirtesnė ir panašiai. Tokiu atveju tas kas mokėjo žeisti puodus galėjo stebėtis tuo ką viduramžių alchemikai pavadino transmutacija. Tada patyrę asmenys, mokantys gaminti šiuos tobulesnius daiktus ir žinantys technologinius receptus, ko gero slėpė savo žinias, norėdami patys valdyti šias slėpiningas galias. Gali būti kad per tokį ezoterinį žinių pobūdį formavosi magų ir žinių kastos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą