Paranormalių
reiškinių tyrėjas nesivadovaujantis moksline prieiga ir mokslininkas tiriantis
pasaulio anomalijas gerokai skiriasi savo pranešimų pobūdžiu. Iš to lengva atpažinti
kas yra kas.
Jei
mokslininkas gali toleruoti neapibrėžtumą susijusį su neištirtomis pasaulio
sritimis, kaip tarkime NSO fenomenas. Kol nepaaiškėjo ir empiriškai nebuvo
patvirtinta kas iš tiesų yra viena ar kita anomalija, mokslininkui yra visiškai
normalu kelti dešimtis hipotezių, nei vienos nelaikant pačia teisingiausia, tik
išskiriant tas kurios numanomai yra arčiau tikrovės. Juk jei nebūtų paslapčių
iš esmės nebūtų ir mokslo, bei jo pasiekimų, taip ir gyventume olose apsikarstę
žvėrių kailiais. Mokslo kelias eina per hipotezes ir jų įrodymą, taigi bet
mokslininkas tiki, kad jo metodas gali atvesti prie tiesos pažinimo.
Su
tyrėjais kurie aklai tiki paranormaliais reiškiniais yra visiškai kitaip. Toks
tyrėjas pateikia labai konkretų apibrėžimą kas buvo matyta. Štai pasirodė
švieselė danguje, vadinasi tai gali būti tik ateivių erdvėlaivis ir jam
visiškai nerūpi rasti kitas hipotezes, gal ne tokias konkrečias, bet irgi labai
tikėtinas. Dažnai tas konkretus apibrėžimas pjaunasi su mūsų gamtamoksline
paradigma, tačiau kiti besidomintys kabinasi už jų ir nekvestionuodami tiki,
jog tai buvo skraidanti lėkštė. Tuo tikima net ir tada kai atsiranda koks nors
racionalus paaiškinimas, kuris yra pakankami patikimas.
Taigi,
jei paranormalių reiškinių tyrėjas net nesvarsto galimybės jok kokia nors
švieselė danguje gali būti ne ateivių erdvėlaivis, tada derėtų atsargiai
vertinti jo pareiškimus, nes mes per mažai pažįstame pasaulį, kad
vienareikšmiškai galėtume kiekvieną švieselę danguje laikyti skraidančia
lėkšte, o kiekvieną neaiškų siluetą nuotraukoje – vaiduokliu, net nesvarstant
kitokių galimybių.
Komentarai
Rašyti komentarą