 |
| Benediktinų vienuolynas Palendriuose |
Neseniai apturėjau įdomią patirtį apie kurią noriu papasakoti. Gruodžio mėnesį buvau rekolekcijose benediktinų vienuolyne Palendriuose. Vieną naktį miegojau sau ramiai, kol pabudau apie 5 val. ryto. Guliu ir bandau užmigti. Staiga, kažkas iš nugaros smarkiai stuktelėjo man į petį, kad net visas kūnas sujudėjo ir sako: Dalyvi! Pirma mintis buvo: Koks idiotas čia užėjo į mano kambarį? Įsijungiau šviesą ir apsidairiau. Kambarys buvo tuščias. Nurašiau viską snūduriavimo haliucinacijai, apsiverčiau ant kito šono ir toliau miegojau. Kas ten iš tiesų buvo nežinau, nors būtų įdomu sužinoti.
Kitas atvejis buvo prieš gerą pusmetį ar seniau. Miegu vadinasi aš savo kambaryje kol pabundu kažkada vidury nakties. Atsibudau, atsimerkiau ir staiga žiūriu koridoriuje stovi kažkoks blankus žmogaus siluetas. Galvoju: O, vaiduoklis! Reikia pažiūrėti iš arčiau. Pripuoliau ir labai nusivyliau, nes tai buvo tik iš tualeto krintančios švieselės sukurta iliuzija. Juo labiau, kad be akinių vaizdas buvo gerokai susiliejęs.
Labiausiai mane šiose patirtyse stebina ne patys įvykiai, bet mano reakcija į juos. Jei tokie įvykiai būtų nutikę prieš gerus 10 metų, aš panikos apimtas būčiau bėgęs lauk iš kambario. Dabar gi atsirado, kažkoks iš vienos pusės tyrėjo instinktas iš kitos pusės visiškai nustojau bijoti visokių vaiduoklių (nesvarbu tikrų ar menamų). Suvokiu, kad paranormalių reiškinių tyrinėjimas davė kažkokį naują požiūrį į šią sritį. Vietoj baimės atsirado susidomėjimas ir jokie monstrai nebetrukdo ramiai miegoti.
Komentarai
Rašyti komentarą