Paranormalus ir mokslinis mąstymas

   Egzistuoja ryškus skirtumas tarp mokslinio ir paranormalaus mąstymo. Moksliniame mąstyme yra toleruojamas neapibrėžtumas, t. y. jei mokslas kol kas neturi atsakymo į kokį nors klausimą tai yra normalu, juk jei nebūtų paslapčių tai nebūtų ir mokslo kaip tokio. Esant neapibrėžtumui mokslininkai mano, kad jų metodai į šiuos klausimus leis atsakyti kažkada ateityje. Su paranormaliu mąstymu yra kiek kitaip. Jis turi konkrečius paaiškinimus ir atsakymus į bet kokius klausimus, net ir į tuos kurie neturi jokio empirinio patvirtinimo ar prieštarauja mūsų gamtamokslinei paradigmai. Net ir atsiradus paprastam moksliniam paaiškinimui, paranormalaus mąstymo atstovai laikosi savo versijos. Paranormalaus mąstymo atstovai šiuo atveju labai primena antikinius filosofus, kuriems gamtos tyrimas buvo grynai teorinis, be jokio empirinio prisilietimo prie jos. Antikos filosofų pavyzdys rodo, kad teorinis svarstymas gali nuvesti į klaidingas išvadas. Istorija žino daug pavyzdžių, kai pvz. be empirinio žmogaus vidinių organų tyrimų, šimtmečiais vadovėliuose būta begalės klaidų apie žmogaus anatomiją. Visi tas klaidas matė, tačiau niekas nieko negalėjo padaryti, nes teorinis išmąstymas laikytas aukščiau už empiriką. Panašią situaciją gana dažnai galime stebėti ir paranormalių reiškinių mėgėjų mąstyme.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą