Senovės skandinavų magija buvo moteriška

    Labai dažnai yra sakoma, kad magija yra moterų užsiėmimas, gal būt, todėl itin didelė dalis maginės literatūros yra orientuota būtent į jas. Skandinavijoje kerėtojos buvo vadinamos volvomis, o kerėtojai vyrai – noaidais.
   Skandinavijoje, kaip, beje, ir daugelyje kitų kraštų, nors žinoma ne visur, magija užsiimdavo daugiau moterys, nes tikėta, kad vyrams ją praktikuoti yra gėdingas užsiėmimas. Todėl kerų mokė ir jais bandė gydyti savo tautiečius moterys. Skandinavų literatūroje galima rasti tekstų kuriuose dievas Odinas yra niekinamas už magijos praktikavimą. Kerėjimas apskritai buvo laikomas kažkuo gėdingu ir niekingu, kaip ir dauguma moterų polinkių (senovėje įvairiuose kraštuose moteris buvo laikoma prastesnė už vyrą; ji buvo geidulių, nuodėmių ir visokių kitokių blogybių šaltinis). Pats Odinas kerėdavo apsirengęs moterimi.
   Vienas iš svarbių senovės skandinavų mąstymo argumentų apie magiją kaip moterų meną remiasi tuo, kad vyro prigimtis yra būti kariu, tad jis privalo mojuoti kardu, o ne niekingai kerėti, nes kitaip koks jis po to vyras? Jei kerais užsiimdavo vyras, tada jis dažnai būdavo kaltinamas homoseksualumu. Turbūt tai sietina su tuo,kad skandinavų kerėtojai vyrai, dažnai savo menu užsiimdavo apsirengę moteriškais drabužiais, pasidarę moteriškas šukuosenas ir net pamėgdžiodami moterišką balsą, tad nenuostabu, jog tai turėjo trikdyti to meto vyrus. To meto įstatymai bausdavo vyrus dėvinčius moteriškus rūbus, kaip ir moteris dėvinčias vyriškus. Šis persirengimo fenomenas sutinkamas ir kitose tautose, pvz. kai kurių Sibiro ir Azijos tautų šamanai, kamlavimo metu rengdavosi priešingos lyties rūbais.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą