Kernavės ragana

   Senovėje, Lietuvoje, kaip ir visuose pasaulio kraštuose, būta moterų vadintų raganomis. Viena jų buvo palaidota Kernavėje. 
   Kernavės ragana buvo palaidota su sidabriniais auskarais, vaizduojančiais žalčius, ryjančius savo uodegas. Šis raganos papuošalas – vienintelis atrastas tokio tipo auskarų egzempliorius. Kernavės ragana gyvenusi XIII a. pab. – XIV a. pr.. Po raganos palaidojimo jos kapas žmonėms kėlė baimę, todėl buvo imtasi įvairių priemonių, kad ji negalėtų vaidentis ar nesugrįžtų iš kapų. Palaikams buvo nukirsta galva, nukapotos rankos ir padėtos šalia kojų, o krūtinė persmeigta drebuliniu kuolu. Tokiu būdu, įvairiuose kraštuose, būdavo apsisaugojama nuo įvairaus pobūdžio nemirėlių sugrįžimo.
   Spėjama, jog tai būta moteriškės, užsiiminėjusios liaudies medicina, gydymu ir užkalbėjimai.  Kiek ji iš tiesų galėjo užsiimti raganyste ir burtininkavimu nėra žinoma, tad tikėtina jog ji buvo labiau kaimo žiniuonė nei ragana.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą