 |
| Stolcius von Stolcenbeerg: Viridarium chymicum, 1624 |
Okultizmas savo mokymą kildina iš legendinio Hermio Trismegisto (gr. Ἑρμῆς ο Τρισμέγιστος lot. Mercurius ter Maximus), kuris kaip tikima, užrašė savo maginį mokymą ant smaragdinių lentelių. Iš kurgi kilo pats Hermis Trismegistas?
Visa istorija prasideda tuomet, kai Aleksandras Didysis užkariavo Egiptą. Aleksandras bandė privertinai paversti egiptiečius graikų kultūros dalimi. Jis savo garbei įkūrė Aleksandrijos miestą, su didele biblioteka. Į ją kvietėsi graikų mokslininkus, kurie galėjo nemokamai gyventi bibliotekoje, maistą gaudavo valdišką ir galėjo dirbti ties savo mokslais. Biblioteka buvo gausiausia to meto raštijos saugykla. Čia visi egiptiečių raštai buvo išversti į graikų kalbą. Aleksandras įsteigė daug mokyklų, tad auganti egiptiečių karta, vis labiau persiėmė graikų kalba, papročiais ir vertybėmis.
Egipto žyniai, saugoję slaptą maginį ir religinį mokymą, kuris buvo prieinamas tik išrinktiesiems, sunerimo kai pamatė, jog Egipte vyksta visiškas nutautėjimas, jog senoji religija pamažu išstumiama. Tad jie nebeturėjo kur dingti ir tam, kad išsaugotų senąją religiją jie ėmėsi kurti jos variantą susidedantį iš slaptų, tik religiniam luomui prieinamų dievo Toto raštų, apjungiant juos su graikiško dievo Hermio mokymu. Ta jie sukūrė dirbtinį religinį produktą, kuris apjungė Egipto ir Graikijos ezoterinius mokymus. Tuo tikslu egiptietiški tekstai buvo išversti į graikų kalbą ir buvo priskirti Hermiui Trismegistui, kuris niekada neegzistavo.
Hermio Trismegisto mokymas manoma, kad atsirado maždaug II a. pr. Kr., o pats jo vardas reiškia Hermis Triskart Didis.
Taigi, Hermis Trismegistas yra okultizme atlieka mitinio kultūrintojo funkciją. Nepaisant to, jog šis mokymas buvo sukurtas dirbtinai, okultizmo adeptai juo seka lig šiol, puoselėdami tai ką vadina hermetine tradicija.
Krikšionybėje Hermis Trismegistas irgi buvo žinomas, kai kurie autoriai cituoja jam priskiriamą kūrinį Corpus Hermeticus. Pagal šv. Augustiną Hermis Trismegistas žinomas, kaip daugelio hermetinių traktatų autorius, kurio realiu egzistavimu Augustinas neabejojo, jis savo veikale “Apie Dievo miestą” rašo, jog Merkurijus Trismegistas yra senesnis už graikų išminčius, bet jaunesnis už Mozę. Augustinas taip pat teigė jog Hermis Trismegistas išpranašavo krikščionybės atėjimą, tačiau nemato tame jokių nuopelnų, nes savo žinias pastarasis gavo iš demonų, kuriems ir tarnavo.
Klemensas Aleksnadrietis mini 36 Hermio Tismegisto knygas, apjungiančias savyje visą egiptiečių filosofiją, taip pat 6 knygas apie mediciną, dvi su Hermio himnais ir muzika, bei keturias Hermio Trismegisto knygas apie žvaigždes, tačiau Klemensas necituoja nei vienos iš jų.
Viduramžiais būta nemažai veikalų lotynų kalba, kurie buvo priskiriami Hermiui Trismegistui. Šie traktatai buvo skirti magijai, astrologijai, alchemijai ir medicinai.
XV-XVI a. Hermis Trismegistas buvo laikomas didžiausiu senovės filosofijos ir magijos autoritetu, tačiau dabartiniai tyrėjai, nustatė, jog realiai toks asmuo niekada neegzistavo.
Visa istorija prasideda tuomet, kai Aleksandras Didysis užkariavo Egiptą. Aleksandras bandė privertinai paversti egiptiečius graikų kultūros dalimi. Jis savo garbei įkūrė Aleksandrijos miestą, su didele biblioteka. Į ją kvietėsi graikų mokslininkus, kurie galėjo nemokamai gyventi bibliotekoje, maistą gaudavo valdišką ir galėjo dirbti ties savo mokslais. Biblioteka buvo gausiausia to meto raštijos saugykla. Čia visi egiptiečių raštai buvo išversti į graikų kalbą. Aleksandras įsteigė daug mokyklų, tad auganti egiptiečių karta, vis labiau persiėmė graikų kalba, papročiais ir vertybėmis.
Egipto žyniai, saugoję slaptą maginį ir religinį mokymą, kuris buvo prieinamas tik išrinktiesiems, sunerimo kai pamatė, jog Egipte vyksta visiškas nutautėjimas, jog senoji religija pamažu išstumiama. Tad jie nebeturėjo kur dingti ir tam, kad išsaugotų senąją religiją jie ėmėsi kurti jos variantą susidedantį iš slaptų, tik religiniam luomui prieinamų dievo Toto raštų, apjungiant juos su graikiško dievo Hermio mokymu. Ta jie sukūrė dirbtinį religinį produktą, kuris apjungė Egipto ir Graikijos ezoterinius mokymus. Tuo tikslu egiptietiški tekstai buvo išversti į graikų kalbą ir buvo priskirti Hermiui Trismegistui, kuris niekada neegzistavo.
Hermio Trismegisto mokymas manoma, kad atsirado maždaug II a. pr. Kr., o pats jo vardas reiškia Hermis Triskart Didis.
Taigi, Hermis Trismegistas yra okultizme atlieka mitinio kultūrintojo funkciją. Nepaisant to, jog šis mokymas buvo sukurtas dirbtinai, okultizmo adeptai juo seka lig šiol, puoselėdami tai ką vadina hermetine tradicija.
Krikšionybėje Hermis Trismegistas irgi buvo žinomas, kai kurie autoriai cituoja jam priskiriamą kūrinį Corpus Hermeticus. Pagal šv. Augustiną Hermis Trismegistas žinomas, kaip daugelio hermetinių traktatų autorius, kurio realiu egzistavimu Augustinas neabejojo, jis savo veikale “Apie Dievo miestą” rašo, jog Merkurijus Trismegistas yra senesnis už graikų išminčius, bet jaunesnis už Mozę. Augustinas taip pat teigė jog Hermis Trismegistas išpranašavo krikščionybės atėjimą, tačiau nemato tame jokių nuopelnų, nes savo žinias pastarasis gavo iš demonų, kuriems ir tarnavo.
Klemensas Aleksnadrietis mini 36 Hermio Tismegisto knygas, apjungiančias savyje visą egiptiečių filosofiją, taip pat 6 knygas apie mediciną, dvi su Hermio himnais ir muzika, bei keturias Hermio Trismegisto knygas apie žvaigždes, tačiau Klemensas necituoja nei vienos iš jų.
Viduramžiais būta nemažai veikalų lotynų kalba, kurie buvo priskiriami Hermiui Trismegistui. Šie traktatai buvo skirti magijai, astrologijai, alchemijai ir medicinai.
XV-XVI a. Hermis Trismegistas buvo laikomas didžiausiu senovės filosofijos ir magijos autoritetu, tačiau dabartiniai tyrėjai, nustatė, jog realiai toks asmuo niekada neegzistavo.
skurdu viasai
AtsakytiPanaikintiskurdu visai
AtsakytiPanaikinti