 |
| Uroboras. L. Dženinsas. 1625 m. iš knygos "Filosofinis akmuo" |
Filosofinis
akmuo (lot. lapis philosophorum), dar vadinamas Išminties akmeniu arba
Magisterijumi, buvo didžiausia alchemikų siekiamybė. Tačiau jis turėjo ne tik
to meto pasaulėvoka paremtą metafizinę, bet ir gilią simbolinę prasmę, tad
trumpam pastarąją ir palieskime.
XIV a. Petrus
Bonus teigė, jog šis akmuo yra Kristaus alegorija, o štai pseudotomistai XIII
a. veikale Aurea Hora (liet. Aukso
valanda) teigė, jog filosofinio akmens paslaptys yra didingesnės ir viršesnės
už visus krikščionybės slėpinius. Alcheminiuose traktatuose, Filosofinis akmuo
buvo žymimas kaip Uroboras (gr. ouroboros - „ryjantis savo uodegą“) -
senovės Graikijos ir Egipto tai buvo mitinė gyvatė, kuri laiko apsivijusi Žemę.
Uroboras nasrais yra įsikibęs sau į uodegą ir taip sudaranti uždarą ratą, kuris
savo ruožtu simbolizavo begalybę ir tobulumą, nes manyta, jog tobulesnio dalyko
už apskritimą nėra. Scholastai net svarstė, ar tik žmogaus siela po mirties
nebus apskritimo formos, juk ji taip pat tobula. Taigi Uroboras alchemijoje
simbolizavo amžiną atsinaujinimą ir atgimimą. Šis Filosofinio akmens simbolis,
matomai pasirinktas neatsitiktinai, juk viena iš Magisterijaus paskirčių ir yra
amžinojo gyvenimo bei jaunystės eliksyro išgavimas, idant per pažinybę
pasiektum tobulumą. Uroboras dažnai buvo vaizduotas kartu su Filosofiniu
kiaušiniu, vienu pagrindinių elementų norint išgauti Filosofinį akmenį.
Alchemikams
Magisterijus simbolizavo tobulą androginišką padarą, hermafroditą, primenantį
Platono aprašytą žmogų, keturiomis rankomis ir kojomis, bei dvejomis galvomis,
buvusį tokiu iki jo padalijimo. Šis padaras gaunamas alcheminėje santuokoje
sujungus filosofinę sierą (karalių) ir filosofinį gyvsidabrį (karalienę). Taip
pat filosofinio akmens simboliu buvo ir liūtas ryjantis Saulę. Alchemikams Išminties
akmuo, simbolizavo galutinį visų siekių tikslą, nes juo viskas kas egzistuoja
gali tapti kažkuo tauresniu.
.
Komentarai
Rašyti komentarą