Ar raganos gebėjo virsti gyvūnais


Skaitant apie raganų teismus, gana dažnai sutinkamas teiginys, jog jos gebėjo pasiversti įvairiais gyvūnais: katinais ar rupūžėmis. Pirmą kartą tokios transformacijos buvo aprašytos Kenterberio arkivyskupo šv. Teodoro (668 – 690 m.) veikale “Liber Penitentialis”. Jis mini, jog jei kas nors sausio kalendose (Saturnalijų atitikmuo), persirengs elniu ar jaučiu, ar panašiu būdu pavirs laukiniu gyvuliu užsidėdamas jo galvą ant savosios, tegul atgaila už tai trunka tris metus, nes čia veikia šėtonas. Tokios transformacijos, kaip pasakojama, vykdavo šabašų ir orgijų metu. Žinoma, dėl tokių pranešimų kaip šv. Teodoro, istorikai tiriantys šį fenomeną, mano kad fizinė transformacija vis tik nevykdavo. Greičiausiai raganos dėvėdavo įvairias ritualines kaukes, kurios buvo traktuojamos kaip realus virsmas gyvūnu.
Antropologai yra pastebėję, jog kaukės dėvėjimas senosiose kultūrose, paprastai būdavo suvokiamas kaip asmens virsmas kažkuo kitu, t.y. tuo ką žymi kaukė. Tuo metu asmuo vaikšto, kalba ir elgiasi imituodamas kaukės suteiktą vaidmenį. Bendruomenei kaukės dėvėtojas buvo suvokiamas kaip kitokybė. Tokių archajinio mąstymo apraiškų randama ir mūsų laikais, pvz. kunigas dėvėdamas liturginius rūbus, veikia in persona Christi t.y. veikia ne pats kunigas, bet Kristus. Greičiausiai su raganų transformacija į gyvūnus, galėjo būti tas pats ritualinis kaukės dėvėjimas, suvokiant per archajinę prizmę arba tiesiog apipinant jų ritualus įvairiais gandais ar mitais.

Komentarai