Majų paleolėktuvėliai ir viršgarsiniai lėktuvai

   Paleokontaktų teorijos šalininkai, gana dažnai pasakoja apie vieną įvykį kuris anot jų įrodo šių teorijų tikrumą. Patį pasakojimą aptinku tik paleokontaktams skirtoje literatūroje, tad tikėtina, jog tai yra urbanistinis mitas, neturintis su realybe nieko bendra. Šio pasakojimo mitiškumą nurodo tai jog dažnai naudojamos skirtingos datos, bei skirtingi firmos pavadinimai. Nepaisant to pateikiu jums vieną iš šio pasakojimo versijų.

   1956 metais Niu Jorko metropoliteno muziejuje vyko paroda „Ikikolumbiškosios Amerikos auksas“, kur vienas iš eksponatų buvo auksinis lėktuvėlis iš majų lobyno Parodoje apsilankiusi amerikiečių aviakonstruktorių grupė, atkreipė dėmesį į tai, jog lėktuvėlio uodega, ne tokia kaip pas paukščius, o labiau primena lėktuvą (šiuos lėktuvėlius istorikai dažnai įvardina kaip stilizuotą paukštį). Aviakonstruktoriai susitarė su muziejaus administracija, kad galėtų išsamiau ištirti šį eksponatą. Tyrimas buvo atliekamas aerodinaminiame vamzdyje. Istorija teigia, kad šis lėktuvėlis turėjo tokias aerodinamines savybes, jog geriausi parodymai buvo viršgarsinio greičio metu. Lėktuvėlį grąžino atgal į muziejų, o aerodinaminių savybių aprašymas buvo pateiktas firmai „Lokhit“ kuri šių brėžinių pagalba sukonstravo tuo metu geriausią viršgarsinį lėktuvą.

   Kaip jau minėjau ši istorija, greičiausiai tėra mitas, o ką pavaizdavo senovės indėnai iki šiol lieka paslaptimi, juo labiau, kad vėlesni tyrimai, jokių ypatingų aerodinaminių savybių lyg ir neatskleidė.