Žmogaus psichologija pagal Gurdžijevą


George Ivanovich Gurdjieff
   Visa žinomo XX a. pirmosios pusės, magijos adepto Gurdžijevo žmogaus psichologija, remiasi teiginiu, jog visi žmonės, su retomis išimtimis, gyvena būsenoje panašioje į miegą. Nors žmogui ir atrodo jog jis būdrauja, bei kontroliuoja savo veiksmus ir gyvenimą, tačiau pagal šį mokymą jis labiau primena filmo “Matrica” veikėjų, kurie vis dar joje yra, gyvenimą. Ką bedarytų žmogus, jis niekada neatlieka sąmoningų pasirinkimų bei nenaudoja laisvos valios. Su žmonėmis tiesiog nutinka vieni ar kiti įvykiai, tačiau jie nėra nei nulemti, nei juo labiau įtakoti paties žmogaus pasirinkimo. Žmogus per gyvenimą juda kaip robotas, gebėdamas atsiliepti tik į išorinius dirgiklius. Kuo žmogus bebūtų, kuo beužsiimtų, jis niekada nėra laisvas, nes anot Gurdžijevo, laisvė yra buvimas pačius savimi, o žmonės juk dažniausiai nežino kas jie yra iš tiesų, jie turi susikūrę įvaizdį apie save ir meluodami sau, rodo tas kaukes kurias turi aplinkiniams. Aplinkiniai apskritai nežino kas yra kitas žmogus, nes ir pats žmogus paprastai nežino nieko apie tikrą save. Bet koks tobulėjimas ar progresas, žmogui yra neįmanomas tol kol jis neišeis iš šios miego būsenos.
   Gurdžijevas manė, jog žmonės visą savo gyvenimą išbūna miego būsenoje, nes neatsimena savęs, kitais žodžiais tariant, jie tiesiog negeba suvokti savęs kaip tokio ir juo labiau kaip gyvenimo dramos dalyvio. Kadangi žmonių dėmesys yra sutelktas į išorę, jie tiesiog negali kitaip elgtis, tik atsiliepti į išorinius dirgiklius, tad Gurdžijevas savo mokinius mokė žvelgti į savo vidų ir taip atsiminti save. Jis siekė, kad jo mokiniai visuomet save suvoktų, tam jis naudojo visokiausias technikas kaip kad netikėtai liepdavo mokiniui sustingti ir nejudėti iki sekančios komandos. Deja buvo begalė Gurdžijevo mokinių, kurie paklusdami jo mokymui, patekdavo į ligonines dėl organizmo išsekimo ar pakrikusių nervų.

Komentarai