Ką apie savo amatą mano okultistai?

   Tiek psichologai, tiek Bažnyčia, dažnai pasisako prieš ezoterinius menus, matydami neigiamas jų pasekmes. Dažnai okultistai ar žmonės praktikuojantys magnį amatą suvokiami kaip puolusios ir iš esmės blogos asmenybės. Žinoma, niekas nesiginčija, buvo, yra ir bus ir tokių kurie siekia blogio ir destrukcijos, kurią galima pasiekti magijos pagalba, vienas tokių pavyzdžių galėtų būti žymusis Alisteris Kroulis, kuris buvo paskelbtas pačiu amoraliausiu savo laikmečio žmogumi, persona non grata daugelyje Europos valstybių, o gyvenimą baigė psichiatrinėje ligoninėje būdamas visišku narkomanu. Tačiau toli gražu ne visi kurie praktikuoja maginį amatą yra blogi žmonės. Žinoma, čia galima kalbėti apie jų paklydimus ir kitokias savybes, tačiau kalba ne apie tai, dabar labiau norisi pažvelgti į tai kaip okultistai suvokia savo amatą ir save jo kontekste.
    Visų pirma okultistai nemano, kad daro kažką bloga. Mes magines jėgas dažniausiai suvokiame kaip blogį, tačiau okultistas, tų jėgų, kurias bando išnaudoti, nelaiko nei geromis nei blogomis, jos yra neutralios. Okultistai mano, jog visa ką jie daro, yra aukštesnio dorovinio ir intelektualinio lygmens siekimas. Joks burtininkas, net ir tas kurį profanas pavadintų, juoduoju magu, nelaiko savęs blogu. Jo tikslas yra visatos ir jos dėsnių valdymas ir suvokimas. Asmuo rimtai praktikuojantis maginius menus, paprastai būna labai disciplinuotas, nes stengiasi pažaboti savo aistras, emocijas ir visa tai kas su tuo susiję: blogį ir gėrį, neapykantą ir meilę, žiaurumą ir gerumą, seksualinį potraukį ir aistrą. Principas paprastas: žmogus, kuris norėtų tapti visatos valdovu, visų pirma turi tapti savo aplinkos ir vidaus valdovu.
    Žinoma, kas be ko, okultistas mano, jog tokiu būdu jis pasieks didesnį gėrį. Pažindamas ir pažabodamas save, jis pažins bei pažabos visatą, ir atvirkščiai. Kelias kurį jis pasirinko, savo tikslo siekimui, yra pavojingas, teik dvasiškai, tiek psichologiškai, juk ne be reikalo, kaip kad pastebi religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, dažnas kuris praktikuoja šiuos menus, tampa psichiškai nestabilus ir jam pradeda reikštis šizofrenijos simptomai. Tad patys okultistai mano, jog tik stiprios psichikos ir dvasios žmogus, tegali užsiimti maginiais menais. Jie mano, jog jei žmogus yra silpnas dvasiškai, psichologiškai, emociškai ar yra silpnesnės valios, tada jam ne vieta okultistų gretose. Todėl jie smerkia bet kurį asmenį kuris užsiima magija norėdamas pažaisti. Šiuo klausimu sutaria tiek okultistai, tiek psichologai, tiek Bažnyčia: magija nėra žaidimas, o pasekmės gali būti skaudžios.

Komentarai