 |
| Ptolemėjiška visatos sandara |
Paprastai kai kalbama apie antikinio pasaulio
astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus geocentrinę Visatos sistemą, pamirštama
atkreipti dėmesį į tai, jog visi to meto mokslai buvo glaudžiai siejami su
filosofija. Antikinio pasaulio mokslininkai viską grindė loginiu išmąstymu, o
ne empiriniais bandymais, tad ir Ptolemėjaus Visatos modelis rėmėsi grynai
filosofinėmis koncepcijomis. Visa Visata buvo grindžiama dieviškais ir stichijų
ryšiais gyvuose ir negyvuose gamtos objektuose. Ptolemėjus didelį dėmesį skyrė
Zodiako ženklams, kurie vėliau perėjo į astrologiją. Šie Zodiako ženklai pas jį
buvo glaudžiai susiję su planetų orbitomis. Pas Ptolemėjų Zodiako ženklai
atspindėjo dvasinę Visatos konstrukciją. Planetų orbitos iš esmės suvoktos kaip Pasaulio
Valdovai, o keturios stichijos esančios centre, atspindėjo fizinę žmogaus
sandarą, kaip beje ir visų Visatoje esančių objektų.
Ptolemėjaus sistema buvo priimta visame vakarų
ir artimųjų rytų pasaulyje. Šia sistema buvo remtasi iki Koperniko revoliucijos
ir šiek tiek po jos, o dėstoma universitetuose ji buvo iki pat XVIII amžiaus.
Savo astronomijos tezes Ptolemėjus išdėstė
veikale: “Megale syntaxis”, nors šis
veikalas labiau žinomas vėlesniu pavadinimu “Almegest”. Šiame veikale
Ptolemėjus patalpino žvaigždžių katalogą, deja ten buvo pavaizduotos tik tos
žvaigždės, kurias jis gebėjo matyti būdamas Aleksandirjoje.
Komentarai
Rašyti komentarą