Alcheminė Quinta essentia

Joseph Wright "Alchemikas" (1771 m.)

   Kaip žinia, alchemikai bandė atrasti Filosofinį akmenį, tačiau be šio alcheminio elemento jiems dar buvo svarbu atrasti vadinamąją quinta essentia, aqua permanens, tinctura arba paprastai tariant gyvybės eliksyrą. Savo sampratoje, alchemikai kvintesensijos išgavimą laikė perėjimą iš chaoso į dievišką dvasią, tad ir pats gyvybės eliksyro išgavimas reiškė ne ką kitą, o būtent iš pirminio chaoso išskirtą dievišką dvasią. Garsus XIV a. alchemikas Johanas de Rupescisa, kvintesensiją vadino le ciel humain (žmogišku dangumi), nes šis skystis nors ir yra materialus, tačiau yra negendantis kaip dangus. Jis teigė, jog gyvybės eliksyras sužadina žmogui Dangaus ir dangiškos Saulės būsenas.

   Kvintesencija taip pat buvo laikoma pirmapradžio vandens, minimo Pradžios knygoje alegorija: “Dievas tarė: „Tebūna skliautas viduryje vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!“ Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis,buvusius po skliautu, nuo vandenų, buvusių viršum skliauto. Taip ir įvyko. Dievas pavadino skliautą Dangumi.” (Pr 1,6 - 8). Kvintesencija taip pat lyginta ir su krikšto vandeniu, nes krikšto vanduo perkeičia žmogų, jį transformuoja numarindamas seną žmogų ir prikeldamas naują, tai ir gyvybės eliksyras, transformuoja žmogų, dovanodamas jam nemarumą. Taip pat su krikšto vandeniu sietas ir pats ritualas, kurio metu paprastas vanduo tampa krikšto vandeniu. Čia matomas metafizinio virsmo atliekamo Velykų nakties liturgijoje, kur paprastas vanduo įgauna dieviškų savybių, su alcheminiu virsmo procesu, kurio pasėkoje paprasti elementai transformuojasi į dieviškąjį elementą. Tiek vienas tiek kitas procesas, turi savybes perkeisti žmogų suteikiant jam dvasinį atgimimą.