Apie kvestionavimo būtinybę

   Paradoksalu tai, kad didelė dalis žmonijos tiki vienokiais ar kitokiais paranormaliais reiškiniais (į tai įtraukiu visą mistiką, pradedant ateiviais ir baigiant astrologija). Paradoksalu tai, kad labai dažnai žmonės šiais dalykais tiki su religiniu pamaldumu kartais peraugančiu į visišką fanatizmą. Bandant diskutuoti su tokio pobūdžio tikinčiaisiais, ypač bandant pasakyti, kad jų patirtis arba tikėjimo objektas kelia abejonių, taip pat bandant kokiu nors būdu kvestionuoti šiuos reiškinius, susilauki pikto atsako. Gerai jei tiesiog esi pasiunčiamas ar kaip nors nelabai gražiai pavadinamas, o juk būna ir baisiau.
   Pats gerbiu visus kurie kuo nors tiki (ar netiki) prieš tai gilinęsi į reiškinį, jį dešimtis kartų kvestionavę, dalyvavę dešimtyje diskusijų ir turi rimtą argumentaciją Su tokiais išties būna įdomu padiskutuoti, nes gauni nuostabią galimybę nauju kampu pažvelgti į aptariamą temą, o taip pat sužinai daug naujo ir turi gero peno apmąstymams. Deja, kiek mano praktika rodo, nemenka dalis tikinčių paranormaliais reiškiniais per dėm nesigilina, jie tiesiog tiki. Jiems nerūpi kad tos patirtys gali būti tiesiog iliuzija ar išplaukti iš elementaraus informacijos apie pasaulį trūkumo.
   Manau kiekvienas besidomintis kokia nors sritimi (ir čia nesvarbu kokia) visada privalo kvestionuoti savo domėjimosi objektą. Tiki į Dievą? Kvestionuok tai kuo tiki? Tiki paranormaliais reiškiniais? Kvestionuok ir tai. Tiki mokslu? Užduok sau klausimą kodėl juo tiki ir ką jis tau duoda.
   Kvestionavimas nėra domėjimosi ar tyrimo srities sumenkinimas, tai klausimų kėlimas idant galėtum tobulėti. Tas kas nustoja užduoti klausimus, tas nustoja tobulėti. Žinoma, kai kurie vengia sau kelti klausimus, nes bijo jog šie sugriaus jų tikėjimą. Bet čia jau kita problema, primenanti Jėzaus žodžius apie tikėjimą pastatytą ant smėlio.

Komentarai