Paradoksalu tai,
kad didelė dalis žmonijos tiki vienokiais ar kitokiais paranormaliais
reiškiniais (į tai įtraukiu visą mistiką, pradedant ateiviais ir baigiant
astrologija). Paradoksalu tai, kad labai dažnai žmonės šiais dalykais tiki su
religiniu pamaldumu kartais peraugančiu į visišką fanatizmą. Bandant diskutuoti
su tokio pobūdžio tikinčiaisiais, ypač bandant pasakyti, kad jų patirtis arba
tikėjimo objektas kelia abejonių, taip pat bandant kokiu nors būdu kvestionuoti
šiuos reiškinius, susilauki pikto atsako. Gerai jei tiesiog esi pasiunčiamas ar
kaip nors nelabai gražiai pavadinamas, o juk būna ir baisiau.
Pats gerbiu visus
kurie kuo nors tiki (ar netiki) prieš tai gilinęsi į reiškinį, jį dešimtis
kartų kvestionavę, dalyvavę dešimtyje diskusijų ir turi rimtą argumentaciją Su
tokiais išties būna įdomu padiskutuoti, nes gauni nuostabią galimybę nauju
kampu pažvelgti į aptariamą temą, o taip pat sužinai daug naujo ir turi gero
peno apmąstymams. Deja, kiek mano praktika rodo, nemenka dalis tikinčių
paranormaliais reiškiniais per dėm nesigilina, jie tiesiog tiki. Jiems nerūpi
kad tos patirtys gali būti tiesiog iliuzija ar išplaukti iš elementaraus
informacijos apie pasaulį trūkumo.
Manau kiekvienas
besidomintis kokia nors sritimi (ir čia nesvarbu kokia) visada privalo
kvestionuoti savo domėjimosi objektą. Tiki į Dievą? Kvestionuok tai kuo tiki?
Tiki paranormaliais reiškiniais? Kvestionuok ir tai. Tiki mokslu? Užduok sau
klausimą kodėl juo tiki ir ką jis tau duoda.
Kvestionavimas nėra domėjimosi ar tyrimo srities sumenkinimas, tai
klausimų kėlimas idant galėtum tobulėti. Tas kas nustoja užduoti klausimus, tas
nustoja tobulėti. Žinoma, kai kurie vengia sau kelti klausimus, nes bijo jog
šie sugriaus jų tikėjimą. Bet čia jau kita problema, primenanti Jėzaus žodžius
apie tikėjimą pastatytą ant smėlio.
Komentarai
Rašyti komentarą